Tikslinė žemės paskirtis – nereikalinga ir lengvai panaikinama biurokratinė kliūtis, teigia LLRI

Atlikęs tyrimą apie pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) daro išvadą, kad administracinis žemės paskirties nustatymas yra nereikalingas, gyventojų ir įmonių naudojimąsi žeme apsunkinantis, iš sovietinių laikų paveldėtas biurokratinis apribojimas, kurio galima lengvai atsisakyti.

LLRI siūlo naikinti centralizuotai nustatomą tikslinės žemės paskirtį, nes jos atliekamoms funkcijoms vykdyti visiškai užtektų teritorijų planavimo. Institutas atkreipia dėmesį, kad klausimas dėl teritorijos naudojimo paskirties yra išsprendžiamas teritorinio planavimo metu, todėl atskira procedūra ir atskiras apskrities viršininko įsakymas yra perteklinis ir nebūtinas.

Institutas taip pat siūlo, kad tose teritorijose, kuriose nebuvo keičiama žemės paskirtis, savininkams būtų leidžiama pasirinkti norimą paskirtį ir rengiant teritorinio planavimo dokumentus rinktis žemės naudojimo būdą.

Instituto tyrime pabrėžiama, kad nuo sovietinių laikų egzistuojantis žemės paskirties nustatymas neskatina efektyviai išnaudoti ribotų Lietuvos žemės išteklių. Žemės savininkai negali laisvai naudotis turimu turtu, nes norėdami užsiimti kitokia veikla yra priversti gauti valdžios įstaigų leidimą, tam sugaištama nemažai laiko, didėja veiklos sąnaudos. Tai ypač svarbu Lietuvos ūkininkams, neketinantiems užsiimti žemės ūkio veikla ar norintiems parduoti savo žemę.

Žemės paskirties nustatymas taip pat sudaro palankias sąlygas korupcijai, nes paskirties pakeitimas yra naudingas jos savininkui, o sprendimą priima valdžios atstovas, turintis galią nuspręsti vienaip ar kitaip. Žemės paskirties keitimas yra „pririštas“ prie detaliojo planavimo procedūros, kuri gali trukti nuo pusmečio iki 2 metų. Pasaulio banko atliktas tyrimas parodė, kad vienos iš didžiausių problemų Lietuvos ir užsienio verslininkams yra susijusios su žemės naudojimu verslo reikmėms.

LLRI siūlymo įgyvendinimas būtų pirmas žingsnis mažinant biurokratiją žemės rinkos srityje ir leidžiant žemės savininkams laisviau naudotis savo žeme. Toks poreikis yra itin didelis: pasak Vilniaus miesto savivaldybės, prašymai keisti žemės ūkio paskirties žemę į kitokios paskirties sudaro net 95 proc. visų prašymų. Kitas žingsnis būtų peržiūrėti teritorijų planavimo procedūras ir jas tobulinti.

Institutas primena, kad žemės rinkos reglamentavimas yra Lietuvos valdžios institucijų kompetencijoje, o Europos Sąjunga šioje srityje netaiko jokių reikalavimų.

LLRI tyrime „Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis: įvertinimas ir būtini pokyčiai“ apžvelgiamas tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo teisinis reglamentavimas ir raida, įvertinamas šios reguliavimo priemonės tikslingumas ir rinkos dalyviams daroma žala, pristatomi LLRI siūlomi būtini pokyčiai. Žemės rinkos reguliavimo sritis yra viena iš strateginių LLRI veiklos krypčių 2005–2007 metais. Šioje srityje institutas siekia prisidėti, kad žemės santykių reguliavimo našta mažėtų ir būtų sudarytos laisvesnės teisinės sąlygos naudotis privačia nuosavybe. Tyrimas publikuojamas LLRI interneto svetainėje www.lrinka.lt.