Firmų vardų įstatymas skirtas reglamentuoti reikalavimus firmų vardams, jų suteikimo procedūras. LLRI Seimui išreiškė kritines pastabas dėl kai kurių įstatymo nuostatų (teisės disponuoti vardu kaip pramonine nuosavybe negalimumo, Lietuvos vardo naudojimo ribojimo, ne bendrinės lietuvių kalbos žodžių naudojimo firmų varduose, firmos vardo įregistravimo terminų, ir kt.). Deja, Seimas į daugelį pastabų neatsižvelgė.
Dėl įstatymo taikymo sferos
2 įstatymo projekto straipsnis nustato, kad firma yra bet kokios rūšies įmonė, viešoji įstaiga, kredito unija ar kita kredito įstaiga. Būtina pastebėti, kad kredito unija yra įmonė, taigi atskirai kredito unijų nurodyti nebūtina, tačiau svarbiausias trūkumas yra tas, kad įstatymas negina visų firmų vardų. Nustatant firmos apibrėžimą siūlome juo apimti visus juridinius asmenis ir organizacijas be juridinio asmens teisių taip suteikiant galimybes šio įstatymo priemonėmis apginti visus firmų vardus. Tuo pačiu būtina įtvirtinti, kiek šis įstatymas taikomas organizacijoms, šiuo metu neįvardintoms 2 straipsnio 1 dalyje – siūlome nustatyti, kad šios organizacijos vardus gali registruoti savanoriškai, ir tik įregistravus vardą suteikiama išimtinė teisė, jog niekas kitas negalės vadintis šiuo vardu. Kitos išimtinės teisės į vardą turėtų būti suteiktos nepriklausomai nuo jo registravimo. Įmonių ir viešųjų įstaigų vardų registravimas gali likti privalomas, kaip tai numatyta pateiktame projekte. Tokia sistema padėtų apginti visų organizacijų išimtines vardo teises.
Dėl teisės disponuoti firmos vardu
Šiuo metu įstatyme laikomasi koncepcijos, jog firmos vardas neatskiriamas nuo firmos. Tai labai apriboja disponavimo pramonine nuosavybe – firmos vardu galimybę, nors toks poreikis praktikoje iškyla. Pavyzdžiui, siekiant pagreitinti firmos registravimą, kuomet registravimo procedūrų įforminimo paslaugas teikiantis subjektas jau turi užregistravęs galimų vardų variantus, taip pat tais atvejais, kai vardas kaip vertybė būtų parduodamas įmonę likviduojant ar veiklos metu. Siūlome neriboti galimybės atskirti firmos vardą nuo firmos ir atskirai juo disponuoti. Tam reikėtų pakeisti 3 straipsnio 5 dalį, 6, 7, 9, 11, 16 straipsnių nuostatas.
Dėl kriterijų firmos vardui
4 straipsnyje išdėstomi kriterijai firmos vardui, o 5 straipsnyje – kokie vardai neregistruojami, tačiau 5 straipsnyje kai kurie 4 straipsnio kriterijai nebeminimi ir tampa nebetikslios jų įvardinimo 4 straipsnyje teisinės pasekmės. Įstatymas būtų tikslesnis, jei šios nuostatos būtų išdėstytos viename straipsnyje ir tai būtų įtvirtinta kaip firmos vardo registravimo kriterijai. Taip pat įstatyme būtina numatyti galimybę apginti savo teises, jei yra ar gali būti patirta žala dėl to, kad yra įregistruotas registravimo kriterijų neatitinkantis firmos vardas, arba yra neteisėtai naudojamas firmos vardas, kuriam nenustatytas privalomas registravimas.
4 straipsnio 1 dalies reikalavimas firmos varde nurodyti firmos rūšį yra įtvirtintas įmonių ir kituose įstatymuose, todėl šiuos nuostatos kartoti nebereikia. Nebūtina apibrėžinėti ir alternatyvų – simbolinis ar tiesioginės reikšmės vardas naudojamas pavadinime, nes žodžiai ir būna tik simboliniai arba tiesioginės reikšmės. Be to, dabartinė 4 straipsnio 1 dalies formuluotė užkerta kelią varde sujungti ir tiesioginę ir simbolinę reikšmę.
Siūlome atsisakyti 4 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo naudoti tik bendrinę lietuvių kalbą firmų varduose, nes tai nepagrįstai apriboja pasirinkimo galimybes ir ignoruoja Lietuvos regionų ypatumus. Tokį draudimą galima įvertinti tik kaip savo tarmėmis turtingos lietuvių kalbos savavališką niveliavimą, jos gyvybinių šaknų pakirtimą. Ne mažiau keblumų sudaro draudimas firmos varde naudoti kitų kalbų žodžius. Tai nepagrįstai apriboja firmos vardo pasirinkimo galimybes. Kartais kitų kalbų vartojimas firmos varde yra tiesiog būtinas dėl firmos tarptautinės veiklos ar ryšių su užsienio firmomis. Draudimas firmų varduose naudoti ne bendrinės lietuvių kalbos žodžius yra betikslis ir ribojantis verslo galimybes.
Įstatymas nekeičia galiojančios tvarkos, pagal kurią ribojamos galimybės naudoti firmų varduose “Lietuvos” vardą ir nenustato taisyklių, kaip naudojamas oficialus Lietuvos Respublikos vardas ir kiti panašaus pobūdžio vardai. Siūlome įtvirtinti, kad oficialusis Lietuvos Respublikos vardas, oficialūs savivaldybių vardai bei valstybės ar savivaldybių įstaigų pavadinimai firmų varduose gali būti naudojamas tik įstatymų numatytais atvejais. Tuo tarpu “Lietuvos” vardas, kaip ir kiti vietovardžiai nėra kieno nors nuosavybė, todėl nustatyti bet kokius papildomus jo naudojimo apribojimus yra nepriimtina. Tokių vardų vartojimas yra visuotinai priimta praktika ne tik Lietuvoje. Apribojimas galimybės vartoti Lietuvos vardą firmų pavadinimuose visiškai nepasiteisino, o kai kurioms firmoms sukėlė rimtų problemų. Pavyzdžiui, užsienio įmonių dukterinėms įmonėms Lietuvoje, kurios pagal tradiciją turėtų vadintis “… Lietuva”, Lietuvoje kyla sunkumai įrodant, kad žodis “Lietuva” jų pavadinime reikalingas, o užsienio partneriams – įrodant, kad Lietuvoje egzistuoja tokie jų akimis neįtikėtini draudimai. Siūlome pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir panaikinti 11 straipsnio 4 dalies 11 punktą, įtvirtinant aukščiau išdėstytas nuostatas.
4 straipsnio 7 dalis nustatytas apribojimas, jog firmos vardas, net ir simbolinis, gali būti sudarytas tik iš prasminių žodžių, tuo panaikinant galimybes sudarinėti naujus žodžius, vartoti raides, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, skaitmenis arba kitus simboliu. Siūlome panaikinti šį apribojimą, nes nėra pagrindo riboti vardų pasirinkimą tik žodžiais, turinčiais nusistovėjusią prasmę. Jau dabar įmonės susiduria su ta problema, kad sunku rasti sau tinkamą žodį firmos vardui. Nustatyta išimtis – tokio vardo nusistovėjimas rinkoje yra beveik neįgyvendinama, nes jis negali nusistovėti tol, kol nėra naudojamas firmos vardui. Jei šiuo draudimu siekiama išvengti nesuprantamų simbolių naudojimo, galima nustatyti apčiuopiamesnius ir daugiau erdvės pasirinkimui suteikiančius apribojimus, pavyzdžiui, naudoti tik lotyniškus ir kitų nustatytų abėcėlių raidžių simbolius.
Dėl firmos vardo registravimo procedūros
Firmos vardo registravimo procedūra yra gana ilga, o tai yra rimta kliūtis pradedant verslą. 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta ekspertizė, kurios metu tikrinama, ar visi dokumentai yra paduoti. Viena vertus, 3 dienos yra per ilgas laikotarpis tam, kad būtų galima pasakyti, ar visi dokumentai paduoti, kita vertus, ekspertizės tikslas negali būti visiškai pasiektas, nes įvairių sutikimų reikalingumo faktas gali išaiškėti tik vykdant vardo ekspertizę. Todėl siūlome atsisakyti paraiškos ekspertizės stadijos, o paraiškos padavimo data (12 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 2 dalis) laikyti prašymo įregistruoti firmos vardą datą.
13 straipsnio 4 ir 5 dalyje numatytas 20 dienų pagrindinis ir 30 dienų papildomas terminas vardo ekspertizei atlikti taip pat yra per ilgas. Siūlome 5 dienų pagrindinį terminą ir 15 dienų papildomą.
Siūlome patikslinti 13 straipsnio 6 dalį, nustatant, kad pareiga pranešti apie priimtą sprendimą kyla tiek tuo atveju, kai nuspręsta vardą įregistruoti, tiek tuo atveju, kai nuspręsta jo neįregistruoti.
Dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų
20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirmumo teisė į išimtinį firmos vardą suteikiama tai įmonei iki 1993 metų kovo 1 dienos įregistruotai įmonei, kuri pirmoji buvo įregistruota. Kadangi tuo metu nebuvo siekiama užtikrinti išimtinių teisių į firmos vardą, siūlome iki 1993 metų kovo 1 dienos įregistruotoms ir vienodus vardus pasirinkusioms įmonėms nekeisti teisinio režimo ir suteikti teisę vienodomis teisėmis naudotis savo firmos vardu.
