Tęsdamas darbą rinkos dereguliavimo srityje, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išanalizavo LR ūkio ministerijos pateiktą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 2, 6, 10, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 18(1), 18(2), 22, 26, 34, 341, 36, 41 straipsnių bei priedo pakeitimo ir papildymo ir 15 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą.
Dėl administracinės naštos verslui sumažinimo
Įstatymo projekto 5 straipsnio 4 dalyje siūloma nebereikalauti, kad įmonės pateiktų informaciją apie numatomus importuoti alkoholio produktus įgaliotai institucijai, šią informaciją turėtų pateikti Muitinės departamentas. Ši pataisa sveikintina, nes sumažina naštą verslui. Įstatymo projekto 11 straipsnio 4 dalyje siūloma, kad licenzijas išduodančios institucijos pačios gautų informaciją iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei Registrų centro dėl sandėliam keliamų reikalavimų atitikimo. Ši pataisa sveikintina, nes mažina administracinę naštą verslui.
Dėl draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 valandos ir alternatyvos
Įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalimi siūloma alternatyva: draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 valandos pakeisti draudimu prekiauti nuo 24 iki 8 valandos. Šis apribojimo švelninimas yra sveikintinas, tačiau nepakankamas. Nors draudimas sutrumpinamas, iš esmės jis nedaug pasikeičia. Vis dar neaišku ar pasirinkta alkoholio prekybos laiką ribojanti priemonė yra efektyvi siekti tikslo, nėra draudimo pagrindimo. LLRI siūlo šią įstatymo pataisą priimti, nes ji mažina konkurencijos apribojimus, tačiau siūlo naikinti apribojimus iš viso.
Įstatymo projekto siūlymas savo turiniu taip pat nesuderinamas su Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies įtvirtintu principu, kad valstybės įstaigų sprendimai negali nepagrįstai sudaryti skirtingų sąlygų analogiškoms veikloms. Mažmeninės prekybos įmonės ir viešojo maitinimo įmonės alkoholinių gėrimų atžvilgiu užsiima analogiška veikla, t.y. platina vartotojams alkoholinius gėrimus, todėl draudimas tik mažmeninės prekybos įmonėms prekiauti alkoholiniais gėrimais, mažmeninės prekybos įmonėms bei viešojo maitinimo įmonėms sudarytų skirtingas veiklos sąlygas. Kitaip tariant, siūlomas draudimas nėra nuoseklus, kadangi leis susidaryti nepagrįstam viešojo maitinimo įstaigų konkurenciniam pranašumui prieš mažmeninės prekybos įmones, kas pagal Konkurencijos įstatymą yra draudžiama.
Dėl mokestinės nepriemokos
Įstatymo projekto 11 straipsniu siūloma papildyti įstatymo 18(1) straipsnio 4 punktą ir išskirti įmones, turinčias licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir norinčioms gauti vienkartinę licenciją prekiauti šiais gėrimais masiniuose renginiuose, parodose ar mugėse. Šioms įmonėms nebūtų taikomi reikalavimai neturėti mokestinės nepriemokos norint gauti vienkartinę licenciją. Ši pataisa sveikintina, nes sumažina reikalavimų kiekį norint gauti vienkartinę licenciją, tačiau vertėtų šį reikalavimą pašalinti visoms įmonėms. Mokestinė nepriemoka neturėtų daryti įtakos sprendimui dėl licencijos išdavimo, jeigu visi kiti dokumentai atitinka reikalavimus. Atsisakymas išduoti licenciją dėl mokestinės nepriemokos tik pagilina problemą, nes įmonė, besiverčianti alkoholio prekyba, nebegali tęsti savo veiklos ir sugrąžinti mokestinės nepriemokos. LLRI rekomenduoja atsisakyti mokestinės nepriemokos kaip vieno iš kriterijų neišduoti licencijos gaminti alkoholio produktus, verstis didmenine ar mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.
Dėl darbuotojų blaivumo tikrinimo
Įstatymo projekto 14 straipsnyje siūloma įtraukti nuostatą, kad visi darbuotojai gali būti tikrinami dėl neblaivumo, kai yra pagrindo įtarti, kad jie dirba neblaivūs. Dabar įstatymu yra įtvirtintas tikrinimas tų darbuotojų, kurie vairuoja ir gali sukelti padidintą pavojų sau ir kitiems. Svarbu pabrėžti, kad nėra jokio poreikio viešai reglamentuoti visų kitų darbuotojų tikrinimą, nes darbdavys ir darbuotojas ir šiandien yra suinteresuoti blaivumu darbo vietoje. Tokia pataisa būtų perteklinė, nes darbo kodeksas leidžia darbdaviui nušalinti darbuotoją įtarus, jog jis yra neblaivus, tai galima numatyti darbo tvarkos taisyklėse. Siūlome neišplėsti šios įstatymu reglamentuotos darbdavio teisės ir leisti blaivumo patikrinimo galimybę įtvirtinti darbo sutartyje. Tokiu būdu būtų paliekama daugiau laisvės darbo santykių reglamentavime.
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS
LLRI teigiamai vertina siūlymą atsisakyti prekybos alkoholiu apribojimo nuo 22 iki 8 valandos ir sutrumpinti apribojimą iki 24-8 valandos. Tačiau svarbu pabrėžti, kad šio apribojimo iš viso reikėtų atsisakyti. Taip pat sveikintini administracinę naštą verslui mažinantys pakeitimai bei apribojimų dėl mokestinės nepriemokos sumažinimas.
Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, tikslinga atsisakyti siūlymo įstatymu reglamentuoti teisę darbdaviui tikrinti girtumą darbo vietoje ne vairuojantiems darbuotojams, o palikti galimybę šią nuostatą įtraukti į darbo sutartį.
Taip pat rekomenduojame ištirti jau dabar taikomų bei greitu laiku įsigaliosiančių alkoholinių gėrimų prekybą ir reklamą apribojančių priemonių tikslingumą ir efektyvumą, su alkoholio vartojimu susijusių problemų priežastis, ir tada nuspręsti, ar iš tikrųjų tikslinga keisti alkoholio kontrolės įstatymą įvedant naujus apribojimus ir draudimus, arba modifikuojant esamus.
