Šiandien pasirodžiusiame Pasaulio ekonomikos forumo rengiamame Pasaulio konkurencingumo 2010-2011 indekse Lietuva, surinkusi 4,4 balus iš maksimalių 7, įvertinta 47-ąja vieta iš 139 vertintų valstybių. Lietuvos vertinimas pagerėjo po dvejų iš eilės metų blogėjimo. Lyginant su praeitų metų indeksu Lietuvos vertinimas pagerėjo septyniomis pozicijomis, tačiau vertinimas nepasiekė 2008 ar 2007 m. konkurencingumo lygio Lietuvoje.
Kaip ir praeitais metais lyginant su kitomis valstybėmis geriausiai Lietuva vertinama aukštojo mokslo bei profesinio ugdymo, technologinio pasirengimo bei infrastruktūros srityse. Prasčiausia vieta Lietuva įvertinta finansų rinkos plėtros bei rinkos dydžio vertinimuose, juose tarp vertintų valstybių dar labiau nukritome ir esame atitinkamai 89-oje ir 77-oje vietose.
Lyginant Lietuvos konkurencingumo vertinimą su kaimynėmis Latvija ir Estija išlieka tendencija, jog Lietuva vertinama geriau už Latviją tačiau prasčiau už Estiją. Pasaulio konkurencingumo indekse 2010-2011 Lietuva lenkia Latviją 21 pozicija, tačiau atsilieka nuo Estijos per 12 pozicijų. Be to, Lietuva ir Latvija Pasaulio konkurencingumo indekse priskiriamos pareinamosioms ekonomikoms, iš efektyvumu pagrįsto konkurencingumo į naujovėmis, inovacijomis pagrįsto konkurencingumo. Tuo tarpu Estija jau priskiriama aukščiausiai naujovėmis ir inovacijomis pagrįsto konkurencingumo stadijai.
LLRI eksperto Vytauto Žukausko komentaras:
„Kilimas Pasaulio konkurencingumo indekse džiugina, tačiau jis ir nekompensuoja praėjusių kelių metų smarkaus kritimo Lietuvos konkurencingumo vertinime. Kiek atidžiau paanalizavus indekso sudedamąsias dalis matyti, jog Lietuvos konkurencingumo vertinimas pagarėjo ne tiek dėl didelio atskirų sričių proveržio, kiek dėl to, jog situacija tam tikruose konkurencingumą lemiančiuose veiksniuose nepablogėjo. Pavyzdžiui, Lietuva lyginant su kitomis valstybėmis labiausiai pakilo verslo pažangos bei naujovių diegimo srityse, tačiau šių sričių vertinimas balais lyginant su praeitais metais liko toks pats arba pagerėjo labai nežymiai.
Tokie pakankamai prastai įvertinti Lietuvos konkurencingumo veiksniai kaip rinkos dydis, finansų rinkų išsivystymas, naujovių diegimas didžiąja savo dalimi yra nulemti ekonomikos padėties (pvz. rinkos dydis) arba santykinio Lietuvos ekonomikos atsilikimo (pvz. finansų rinkų išsivystymas, naujovių diegimas). Tačiau galvojant apie pamokas, kurias galime išmokti iš Lietuvos vertinimo Pasaulio konkurencingumo indekse, dėmesį reiktų atkreipti į tuos veiksnius, kuriuos sukuria aktyvūs valdžios veiksmai, reguliavimas. Tokiu veiksniu Lietuvoje drąsiai galima įvardinti darbo rinkos efektyvumą, kuris Lietuvoje atsilieka tiek nuo Latvijos, tiek nuo Estijos. Lietuvos darbo rinkos neefektyvumą lemia darbo rinkos suvaržymai, nelankstus darbo rinkos reguliavimas. Lyginant su praeitais metais nesikeičia ir Lietuvoje apklaustų respondentų įvardintų keturių problematiškiausių veiksnių, trukdančių vykdyti ekonominę veiklą, sąrašas. Trys yra susiję su reguliavimu: biurokratija, mokesčių administravimas ir mokesčių tarifai. Šie vertinimai ir sufleruoja reikiamos politikos kryptį norint gerinti Lietuvos konkurencingumą. Be to, minėtos verslo aplinkos problemos buvo ir išlieka svarbiu šios valdžios uždaviniu siekiant skatinti verslą, mažinti nedarbą.“
Apie indeksą:
Pasaulio ekonomikos forumas kasmet sudaro Pasaulio konkurencingumo indeksą, kuris vertina pasaulio šalių konkurencingumą. Konkurencingumas šiame tyrime yra apibūdinamas kaip grupė institucinių, politinių bei ekonominių ir kitų veiksnių, kurie nulemia šalies produktyvumo lygį. Pasaulio konkurencingumo indeksas kiekvienos šalies konkurencingumą vertina pagal dvylika konkurencingumo veiksnių: šalies institucijos, infrastruktūra, makroekonomikos stabilumas, sveikata ir pirminis ugdymas, aukštojo mokslo sistema ir profesinis ugdymas, prekių bei darbo rinkos efektyvumas, finansų rinkos plėtra, technologinis šalies išsivystymas, rinkos dydis, verslo pažanga bei naujovių diegimas.
