Nevyriausybinių organizacijų vadovai LR Seime pradėtą svarstyti Teisėkūros proceso pagrindų įstatymo projektą vadina tinkamiausia proga sudėti pamatus atviram, skaidriam ir viešam teisės aktų kūrimo procesui ir siunčia kreipimąsi su siūlomais sprendimais šiems principams įgyvendinti.
______________
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Viktorui Muntianui,
Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariams,
Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms
Dėl Teisėkūros proceso pagrindų įstatymo projekto
2007 m. lapkričio 14 d.
Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose pradėtas Teisėkūros proceso pagrindų įstatymo projekto svarstymas. Deja, šio įstatymo, numatysiančio svarbiausius Lietuvos teisėkūros skaidrumo, atvirumo pilietinės visuomenės organizacijoms principus, projektas iki pat jo įregistravimo Seime nebuvo viešas.
Viešas valstybės reikalų tvarkymas yra neatsiejama demokratinės valstybės valdymo dalis, viešumas yra viena iš konstitucinio principo „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ sudėtinių dalių. Viešumas yra būtinas ir tam, kad pasirinkus vieną ar kitą reguliavimo būdą, apimtį, pobūdį ir priėmus atitinkamą teisės aktą, visuomenė, suinteresuotos grupės galėtų įvertinti visas svarstytas, atmestas ar pasirinktas reguliavimo alternatyvas.
Naujo, visą teisėkūros procesą reglamentuojančio, teisės akto priėmimas yra tinkama proga sudėti pamatus atviram, skaidriam ir viešam teisės aktų kūrimo procesui. Tikimės, kad šiam projektui bus skirtas tinkamas Lietuvos Respublikos Seimo, taip pat visos teisininkų bendruomenės dėmesys.
Raginame:
· surengti projekto svarstymo viešus klausymus Lietuvos Respublikos Seime;
· siekiant įstatymo kokybės, išnaudoti konsultacijas su pilietinės visuomenės organizacijomis, akademine visuomene.
Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekte nėra plačiau reglamentuotos konsultacijų su visuomene procedūros, o įstatymo projektas nukreipia į skirtingus poįstatyminius aktus. Siūlome, kad konsultacijų su visuomene principai ir konsultacijų mechanizmo pagrindinės nuostatos būtų nuosekliai išdėstytos šiame įstatyme.
Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad projektas nenumato teisėkūros proceso dokumentų viešo skelbimo, o koncentruojasi tik į pačių projektų ir priimtų teisės aktų viešumo užtikrinimą. Teisėkūros metu svarstomų dokumentų viešas skelbimas, visų pirma, yra minimali būtina visuomenės įtraukimo į teisėkūros procesą sąlyga. Antra, teisėkūros proceso skaidrumą užtikrinančios priemonės yra korupcijos galimybę mažinantis ar eliminuojantis veiksnys. Trečia, visų teisėkūros proceso dokumentų viešumas leistų nuimti įtampą nuo teisės akto rengėjų ir priėmėjų, nes suteiktų daugiau informacijos apie rengiamus teisės aktus ir prailgintų diskusijų laiką nuo teisės akto projekto paviešinimo iki jo priėmimo.
Siūlome:
· įstatyme numatyti, jog visi teisėkūros procese priimti sprendimai yra vieši. Įstatyme numatyti pakankamai laiko visuomenei su teisės akto projektu susipažinti;
· įtvirtinti teisės aktus rengiančių darbo grupių ir priimtų dokumentų viešumą. Įpareigoti apie pradedamus rengti teisės aktų projektus informuoti pilietinės visuomenės organizacijas veikiančias konkrečioje srityje;
· numatyti, jog būtų skelbiami teisės aktų projektai bei kiti su teisės aktų projektais susiję dokumentai. Vieši ir prieinami turėtų būti teisės aktų projektai, teisės aktų projektų lydintieji dokumentai – valstybės/savivaldybių institucijų, interesų grupių, atskirų asmenų ar organizacijų pateikti siūlymai, viešomis lėšomis finansuotų tyrimų, studijų, analizių, kurios buvo pagrindas projektui atsirasti, tekstai, bazinio ar išplėstinio poveikio vertinimo išvados, visų teisės aktų darnos stebėsenos bei teisinio reguliavimo efektyvumo ir poveikio vertinimo dokumentai, teisėkūros planų projektai ir kt.;
· įtvirtinti, kad ne tik teisės aktų projektai, bet ir visi teisėkūros dokumentai, būtų prieinami vieningoje bazėje ir vienoje interneto svetainėje.
Visų teisėkūros proceso dokumentų skelbimas internetinėje erdvėje „vienoje vietoje“ yra minimali būtina sąlyga, įgalinanti visuomenės atstovus dalyvauti teisėkūros procese. Toks skelbimas taip pat atitiktų informacinės visuomenės poreikius, būtų integralia elektroninės valdžios (valdymo) dalimi.
Raginame ne tik įtvirtinti šiuos principus Teisėkūros proceso pagrindų įstatyme, bet patvirtinti ryžtą laikytis jų, užtikrinant viešą šio įstatymo priėmimą.
Kreipimosi autoriai:
Rytis JUOZAPAVIČIUS, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas
Darius KUOLYS, Pilietinės visuomenės instituto direktorius
Remigijus ŠIMAŠIUS, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas
