Valdantiesiems neretai skelbiant apie neva jau išaušusį ekonomikos atsigavimą vertėtų prisiminti, jog vieno rodiklio pagerėjimas gali nieko nereikšti didžiajai daliai šalies gyventojų. Tačiau jis gali būti nepelnytai laikomas svarbiu ekonomikos atsigavimo ženklu.
Siūlau apibendrinant kelis svarbiausius ekonomikos rodiklius pažvelgti į taip vadinamą Ekonominės bėdos indeksą (angl.: Misery index). Šis indeksas patrauklus tuo, jog yra labai paprastas, apima pagrindinius ekonomikos rodiklius ir šiam rodikliui paskaičiuoti nesunku surasti reikiamus duomenis. Ekonominės bėdos indeksas skaičiuojamas taip: prie metinio kainų augimo pridedama metinė palūkanų norma ir vidutinis metinis nedarbo lygis, o iš sumos atimamas metinis BVP augimas.
Štai kaip atrodo Lietuvos ekonominės bėdos indeksas 1998 – 2010 m.:
Didesnė indekso reikšmė reiškia blogesnę ekonomikos padėtį. Pažvelgus į indekso reikšmes ir jų kitimą matyti, jog jis geba apčiuopti ekonominius nuosmukius: aukščiausias reikšmes indeksas įgijo 1999 m. taip vadinamos Rusijos krizės metu, o taip pat 2009 m. Pagal šį indeksą, 2009 metų Lietuvos ekonominė situacija buvo kur kas prastesnė nei prieš dešimtmetį buvusio ekonomikos nuosmukio metu.
Naudojantis ekonomikos rodiklių prognozėmis galima prognozuoti ir rodiklio reikšmes ateityje. Šiuo atveju, 2010 m. indekso reikšmė apskaičiuota remiantis LLRI Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenimis. Remiantis šiomis prognozėmis, galima teigti, jog rinkos dalyviai šiais metais tikisi geresnės ekonomikos situacijos nei 2009 m. Ironiška, tačiau pagal indeksą, 2010 m. pagerėjusi ekonomikos „sveikata“ nebus geresnė už buvusią 1999-aisiais, Rusijos krizės įkarščio metais. Taigi, pagerėjimo tikimasi, tačiau labai nuosaikaus ir tikrai liūdnesnio nei gali pasirodyti iš kai kurių valdžios pareigūnų pasisakymų.
Skelbti ekonomikos atsigavimą, švelniai tariant, drąsu.
2009 m. IV ketvirčio BVP palyginus su prieš tai buvusiu ketvirčiu (eliminavus sezono įtaką) augo 0,5 proc. Bet palyginus su 2008 m. IV ketvirčiu BVP krito beveik 13 proc.
Darbo biržoje registruotų bedarbių skaičius vasario pabaigoje siekė 299 tūkstančius, per pusmetį paaugo 37 proc. Sausio, vasario mėnesiais naujai priregistruojamų bedarbių skaičius mažėjimo taip pat nematyti.
Eksporto apimtys (eliminavus sezono įtaką) sausio mėnesį, lyginant su 2009 m. gruodžio mėn., krito beveik 12 proc. Džiugu tai, kad paskutinį 2009 m. ketvirtį lyginant su trečiuoju, eksporto apimtys išaugo beveik 9 proc.
Planuojama, jog viešųjų finansų deficitas šiais metais sieks net 8,1 proc. BVP. Centrinės valdžios skola 2008 m. siekusi 14 proc. BVP per metus beveik padvigubėjo ir 2009 m. siekė jau 28 proc. BVP. Planuojama, jog iki 2012 valdžios skola išaugs ikimaždaug 40 proc. BVP. Valstybės finansų padėtis prasta, ir kol kas negerėja.
Palūkanų normos po truputį mažėja: suteiktų naujų paskolų litais įmonėms ir namų ūkiams palūkanų normos 2009 m. liepą siekė apie 9 proc., 2010 mėn. – mažiau nei 7 proc. Iki rekordiškų mažumų krenta ir tarpbankinės palūkanų normos – dar metų pradžioje 6 mėn. VILIBOR siekęs 6,7 proc., kovo viduryje sumažėjo iki 3 proc.
Mažmeninės prekybos, pramonės produkcijos apimtys nustojusios kristi 2009 m. pirmoje pusėje„trypčioja“ vietoje. 2009 m. IV ketvirčiu lyginant su trečiuoju pramonės produkcijos palyginamosiomis kainomis augo apie 2 proc. mažmeninės prekybos krito apie 2 proc.
Nors ir yra keletas dalykų, kuriais galima pasidžiaugti (eksportas, palūkanų normų mažėjimas), tačiau ekonominė situacija išlieka prasta, tačiau jau įprasta. Žinoma, vien apie tai kalbėdami ekonominių rodiklių nepagerinsime. Tačiau lygiai taip pat jos nepagerinsime jei vaizduosime ją geresnę nei yra iš tikro. Atskiri ekonominiai rodikliai, kad ir kaip „tobulai“ suformuoti ar paskaičiuoti, niekuomet nepajėgs objektyviai ir tiksliai atskleisti ekonominės šalies situacijos. Svarbu, jog jų pagrindu dažnai artikuliuojamas tariamas pagerėjimas nestabdytų būtinų pertvarkų ir reformų.
