Europos Sąjungos teisės perkėlimo į Lietuvos nacionalinę teisę stebėjimo rezultatų apibendrinimas ir pasiūlymai

2006 m. kovą-gegužę Lietuvos laisvosios rinkos institutas, Lietuvos advokatūra, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, dienraštis „Verslo žinios“ ir Lietuvos pramonininkų konfederacija organizavo „Netinkamo ES teisės perkėlimo stebėjimo akciją“, kurios metu verslininkai, teisininkai ir kiti suinteresuoti asmenys teikė atvejus, susijusius su klaidinimu dėl Europos Sąjungos (ES) teisės, nepagrįstais alternatyvų pasirinkimais ar neteisingu ES teisės perkėlimu. Akcijos metu buvo sulaukta 18 pavyzdžių iš įvairių sričių. Žemiau pateikiame gautais pavyzdžiais pagrįstas įžvalgas, apibendrinimus ir pasiūlymus, kaip išvengti netinkamo ES teisės perkėlimo, taip pat priedą, kuriame aprašyti konkretūs netinkamo perkėlimo pavyzdžiai.
 
Išvados
  1. Viešoje diskusijoje dėl ES teisės perkėlimo pasitaiko klaidinimo ir nežinojimo atvejų. Siekiant priimti įvairius teisės aktus būtinybė derinti prie ES teisės pasitelkiama kaip papildomas argumentas, nors (a) ES teisė to nereikalauja, (b) remiamasi tik rekomendacinėmis nuostatomis (pvz., Komisijos komunikatais), valstybių praktika ar ekspertų vertinimais. (c) Neretai perkeliamos nuostatos sudaro tik dalį įstatymo projekto, o argumentuojama, kad jo pagrindinis tikslas yra suderinti LR teisę su ES.
  1. Žemos teisinės galios aktais perkeliamų direktyvų nuostatų gausa gali kelti pagrįstų abejonių dėl tokios praktikos atitikimo Konstitucijai. Konstitucinis teismas išaiškino, jog „nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai,“ galima tik įstatymais, taip pat kad subjektinės privačių asmenų teisės ir pareigos turi būti reguliuojamos įstatymų, o ne žemesnių teisės aktų.
  1. ES direktyvos neretai suteikia pasirinkimo galimybes, kaip geriausiai valstybė narė gali pasiekti nurodytų tikslų. Dėl žemos teisinės galios aktais ministerijose perkeliamų direktyvų nuostatų gausos galimos alternatyvos, kaip galima įgyvendinti direktyvą, lieka siaurame specialistų rate, o sprendimo motyvai ir iškelti galimi sprendimai lieka nežinomi. Tik maža dalis perkeltinų ES teisės normų pereina demokratiškai išrinkto Seimo filtrą, su viešų diskusijų ir kontrolės galimybėmis. Be to, į Seimą patenka nepakankama informacija apie įstatymų projektus, kurie perkelia ES teisės normas, pavyzdžiui, su aiškinamuoju projekto raštu nepateikiamos atitikties lentelės, nors to reikalauja Seimo statutas.
  1. Perkeliant teisės ES teisės normas, kurios suteikia manevro laisvę, kaip geriausiai valstybė narė gali pasiekti nurodytų tikslų, ne visada pasirenkamos daugumai Lietuvos gyventojų  tinkamiausios alternatyvos. Perkeliant ES teisės normas, kurios suteikia galimybes pasirinkti griežtesnį ar liberalesnį variantą, neretai linkstama įsiklausyti į įvairių interesų grupių spaudimą ar tiesiog  „apsidrausti“ ir priimti griežtesnį reguliavimą. Verslo bendruomenę piktina nepagrįstai griežtų alternatyvų pasirinkimas, ypač išvengiant ekonominių diskusijų dėl galimų variantų ir jų tinkamumo besistiebiančiai Lietuvos ekonomikai.
  1. Pasitaiko neteisingų direktyvų perkėlimo atvejų, kai neperkeliamos visos būtinos nuostatos ar jos perkeltos neteisingai. Nors formaliai faktinis neteisingo perkėlimo konstatavimas priklauso valstybės institucijoms ar Europos Teisingumo Teismui, tačiau praktikų ir mokslininkų pastebėjimai dėl galimo LR ir ES teisės neatitikimo yra vertingas įnašas užtikrinant LR įsipareigojimų įgyvendinimą.
 
Pasiūlymai                                       
 
  1. Užtikrinti, kad būtų įgyvendinamas Konstitucijos reikalavimas subjektinės privačių asmenų teises ir pareigas bei esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus nustatyti tik įstatymais, o ne žemesnės galios teisės aktais.
  1. Užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos Seimo statuto nuostatos, jog būtina viešinti perkeliamų direktyvų ir teisės aktų projektų atitikties lenteles.
  1. Prie kiekvieno teisės projekto straipsnio skelbti konkretų direktyvos straipsnį, kad būtų išvengta manipuliacijų ES teise ir neaiškumo, kuris straipsnis įgyvendina konkrečią direktyvos nuostatą.
  1. Įpareigoti derinančias institucijas identifikuoti svarbiausias alternatyvas, pateikti argumentus, kodėl pasirinkta vienas ar kitas galimas reguliavimo mechanizmas, ir jas pridėti prie nacionalinio teisės akto projekto bei paviešinti.
  1. Tais atvejais, kai direktyvos suteikia teisę valstybei narei priimti griežtesnius ar liberalesnius įgyvendinimo mechanizmus, tinkamas dėmesys turi būti skirtas proporcingumo kriterijui – ar griežtesnis reikalavimas būtinas, ar jis tinkamas pasiekti numatytų tikslų ir kokią administracinę naštą jis uždės Lietuvos gyventojams ir verslui. Šie pasirinkimai turi būti motyvuoti ir įvertinanti tai, kad kitos valstybės narės gali pasirinkti mažiau suvaržančius sprendimus, kurie sukurs konkurencinių pranašumų kitų valstybių narių įmonėms.
  1. Įtvirtinti teisės aktų projektų poveikio ir atitikties ES teisės reikalavimams vertinimo Seime rengiamiems projektams bei Seimo narių pasiūlymams sistemą.