Ekspertizė. Dėl LR maisto įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (XIP- 2079)

LLRI teikia pastabas dėl Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 1, 4, 5, 6, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Šis projektas siūlo žymiai griežtinti nenatūralios kilmės maisto priedų ir genetiškai modifikuotų produktų naudojimą gaminant maisto gaminius, bei privalomą informacijos teikimą ant gaminių pakuočių.

Siūlomas draudimas naudoti nenatūralius priedus ir genetiškai modifikuotus produktus

Svarstyti pateiktas 4 straipsnio 2 dalies 3 punkto pakeitimas siūlo griežtinti sudėties ir kokybės reikalavimus maisto produktams, kurie būtų nustatomi valstybės įgaliotos institucijos. Pabrėžiama šiuo metu naudojamų priedų „viešai paskelbta informacija“ sukeliama žala sveikatai, tačiau nėra nurodoma apie kokią viešą informaciją kalbama. Nėra atsižvelgiama į tai, jog egzistuoja eilė pasaulinių ir Europos Sąjungos institucijų, kurios reguliuoja ir prižiūri maisto papildų naudojimą gaminant maisto produktus. Europos Sąjungoje maisto priedų vartojimą vertina Europos maisto saugos institucija (European Food Safety Authority), Europos Komisija sudaro leistinų maisto priedų sąrašus ir iš ES direktyvų jie yra perkeliami į nacionalinius teisės aktus. Pasauliniu mastu jungtinis maisto priedų ekspertų komitetas (JECFA) vertina maisto priedų saugumą, atlieka mokslinius tyrimus, nustato leidžiamą paros dozę. Vykdoma maisto priedų stebėsena, atsižvelgiama į naują mokslinę informaciją. Esant tokiai griežtai ir plačiai kontrolei pasauliniu ir Europos Sąjungos lygiu, naujos valstybinės institucijos įkūrimas būtų perteklinis ir neprisidėtų prie siekiamo tikslo įgyvendinimo. Lietuva yra didelės ir sudėtingos kontrolės sistemos dalis, kuri dabartinėje situacijoje užkrauna eilę prievolių mūsų valstybei. Papildomi griežtesni reikalavimai būtų ypatingai žalingi.

Pateiktas 4 straipsnio 2 dalies pakeitimas siūlo išskirti, jog maisto gamyboje turėtų būti naudojami tik natūralios kilmės maisto priedai, kiti priedai galėtų būti naudojami tik išskirtiniais atvejais, kai tokių medžiagų vartojimas yra technologiškai neišvengiamas. Toks reikalavimas yra perteklinis, nes maisto priedų vartojimas yra detaliai reglamentuojamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1333/2008 ir Lietuvos higienos norma HN 53:2010 „Leidžiami naudoti maisto priedai“. Europos Sąjungoje maisto produktams yra taikomi vieni griežčiausių reguliavimų pasaulyje ir šie reguliavimai remiasi aiškiais principais, kurie minimizuoja žalos riziką vartotojams. Nenatūralių priedų naudojimo apribojimas ar uždraudimas atsispindėtų maisto produktų kainose, nes nenatūralūs maisto priedai leidžia žymiai sumažinti gamybos kaštus. Tokiu būdu būtų pažeidžiamas dalies vartotojų, kurie mažą kainą laiko didesniu prioritetu, interesas. Įstatymo projekto rengėjai neatsižvelgia ir nekomentuoja esminių ekonominių pasekmių, kurias turėtų jų pateikto projekto įgyvendinimas. Apribojus galimų naudoti maisto priedų sąrašą tik iki visiškai natūralių priedų, žymiai išaugtų didelės dalies maisto produktų kainos, gamintojai turėtų prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų, iš esmės pertvarkyti gaminimo procesus. Tokie pokyčiai pareikalautų papildomų investicijų. Kadangi maisto produktai yra vienas pagrindinių mažiau pasiturinčių šeimų išlaidų šaltinių, tokio pobūdžio reikalavimų sukelti kainų augimai skaudžiai atsilieptų gyventojų finansinei situacijai, galimybėms taupyti. Maisto kokybė yra tik vienas iš prioritetų į kuriuos pirkėjas atsižvelgia pirkdamas maisto produktus, didelę reikšmę pasirinkimui turi ir kaina, produkto galiojimo terminas, vartojimo patogumas (greitas maistas), produkto įsigijimo vieta. Atsižvelgdamas į asmeninius prioritetus ir galimybes pirkėjas išsirenka sau tinkamiausią produktą. Vartotojai, kurie labiau vertina kainą, perka pigesnius, daugiau priedų turinčius maisto produktus. Vartotojai, kurie nori įsigyti maisto produktų be priedų gali tai padaryti specializuotose parduotuvėse arba skyriuose už didesnę kainą, nes tokių produktų pagaminimas yra brangesnis. Platus produktų pasirinkimas egzistuoja rinkoje. Papildomai apribojus maisto priedų naudojimą, žymiai sumažėtų produktų įvairovė rinkoje, ir vartotojai turėtų mažiau pasirinkimo galimybių.

Įstatymo projekto 4 straipsnis siūlo uždrausti teikti į rinką produktus su genetiškai modifikuotais komponentais arba maisto priedais, apie kuriuos yra duomenų, jog jie sukelia sveikatos sutrikimus arba kurių poveikis sveikatai nėra iki galo ištirtas, ir nėra moksliškai patvirtinta, kad jie nesukelia neigiamo poveikio sveikatai. Tokio pobūdžio formuluotė leistų visus genetiškai modifikuotus produktus traktuoti kaip žalingus, nes visada gali atsirasti duomenų apie galimus sveikatos sutrikimus ir nėra įmanoma moksliškai ištirti poveikio sveikatai „iki galo“. Išvados gali būti daromos tik pasitelkus įrodymus ir moksliškai patvirtinus žalą. Kadangi atsakingos institucijos vykdo tyrimus atsižvelgdamos į egzistuojančią informaciją ir vertina produktų poveikį sveikatai, papildoma nuostata yra perteklinė ir netiksli.

Reikalavimas privalomai teikti papildomą informaciją

Įstatymo projekto 3 straipsnis siūlo į įstatymą įtraukti sąlygą, kuri reikalautų, kad „visi maisto produktų gamintojai, įskaitant ir maisto pusgaminių gamintojus, prekybos tinklus, visuomeninio maitinimo įmones, privalo informuoti vartotojus, įrašant ant kiekvieno gaminio etiketės ar kainoraščio aiškiai įskaitomą informaciją apie Lietuvoje parduodamų maisto produktų sudėtyje esančius genetiškai modifikuotus produktus ir maisto priedus (pažymint ne mažesniu kaip 5 mm šriftu raides ir identifikacinį skaičių).“ Tokie reikalavimai būtų pertekliniai, nes Europos Sąjungos direktyvos reglamentuoja ir maisto priedų (EB direktyva 2000/13/EB, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1333/2008, HN 1192:2002) ir genetiškai modifikuoto maisto (EB direktyva 1830/2003) ženklinimą. Papildomi reikalavimai apsunkintų ūkinės veiklos sąlygas subjektams prekiaujantiems ir gaminantiems maisto produktus.

Įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalis siūlo nustatyti tokią „maisto produktų ženklinimo tvarką, pagal kurią būtų aiškiai atskiriami ekologiški, sveiki ir funkcionalūs maisto produktai nuo visų kitų, o maisto priedų ir genetiškai modifikuotų sudėtinių dalių žymėjimas būtų aiškiai įskaitomas ir užrašomas aiškiai matomoje vietoje.“ Kadangi Europos Sąjungos teisės aktai reglamentuoja maisto priedų ir genetiškai modifikuoto maisto žymėjimą, tokio pobūdžio reikalavimai būtų pertekliniai.

Įstatymo projekte siūlomos nuostatos taip pat pažeistų ES sutarties nuostatą dėl laisvo prekių judėjimo. Papildomi arba kitokie informacijos teikimo reikalavimai apribotų laisvą prekių judėjimą ES teritorijoje ir trukdytų laisvai konkurencijai. EB steigimo sutarties 30 straipsnis numato galimybę taikyti papildomas priemones, turinčias kiekybiniams apribojimams lygiavertį poveikį, kai šios priemonės pateisinamos bendro pobūdžio ir neekonominiais motyvais, tačiau jos turi atitikti proporcingumo principą, sprendimą dėl jų turi priimti Europos Teisingumo Teismas. Įstatymo projekte siūlomos priemonės yra perteklinės ir negali būti pateisinamos visuomenės gerovės argumentai, todėl ši išimtinė sąlyga neturėtų būti taikoma.

Maisto produktų receptūrų reglamentavimas

Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalis siūlo pavesti Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvirtinti Lietuvoje gaminamų maisto produktų receptūras, sudaromas griežtai laikantis nustatytų reikalavimų. Tokio pobūdžio reikalavimo įgyvendinimui tektų steigti didelių pajėgumų valstybinę instituciją, kuri pareikalautų papildomų išteklių iš biudžeto, nes rinkoje egzistuoja didelė maisto produktų įvairovė. Abejotina, ar tokį reikalavimą būtų galima realiai įgyvendinti. Tai taip pat šiurkščiai pažeistų konkurencijos tarp gamintojų principus, nes neliktų galimybės konkuruoti produktų receptais. Gaminio receptūra yra vienas iš aspektų, kuriais gamintojai konkuruoja tarpusavyje, nuo receptūros priklauso produkto skonis, tekstūra, pagaminimo kaštai ir kitos esminės savybės. Šie kriterijai yra svarbūs renkantis prekę, taip pat kaip kaina, įpakavimas, maistingumas, galiojimo trukmė. Suvienodinus produktų receptūras, būtų stabdoma iniciatyva inovacijoms, maisto kokybės gerinimui.

Išvados ir rekomendacijos

Dėl visų išvardintų priežasčių, LLRI rekomenduoja atsisakyti įstatymo projekte siūlomų Maisto įstatymo pakeitimų, nes siūlomi reikalavimų griežtinimai būtų pertekliniai, neigiamai atsilieptų maisto pramonei ir vartotojams. Maisto produktų rinkoje egzistuoja produktų įvairovė, kuri leidžia pasirinkti pagal egzistuojančius poreikius, o maisto priedų ir genetiškai modifikuotų produktų naudojimas yra griežtai reglamentuojamas Europos Sąjungos teisės aktais.