Ekspertizė. Dėl Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimo ir papildymo

Lietuvos laisvosios rinkos institutas teikia pastabas bei siūlymus dėl LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1, 2, 3, 6, 21, 22, 24, 25, 26, 27, 29, 33, 36, 38, 40 ir 53 straipsnių, ketvirtojo ir devintojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 15(1), 35(1) ir 41(1) straipsniais įstatymo projektui (toliau – projektas) bei pateiktų pasiūlymų (toliau – Pasiūlymai) xip-760(2), kurie iš esmės keistų apsikeitimo informacija apie asmenų mokumą, finansinę riziką ir įsiskolinimo valdymą.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas pateikia argumentus, kodėl dabartiniame įstatyme numatyta galimybė keistis duomenimis yra ekonomiškai pagrįsta, naudinga ir kreditoriui, ir skolininkui.

Asmens mokumo ir finansinės rizikos vertinimas yra būtina sąlyga bet kokiam komerciniam santykiui. Viena iš sandorio sudarymo prielaidų yra sandorio šalių įvertinta rizika, kad kita sandorio šalis laikysis įsipareigojimų pagal sutartį. Tam pasitelkiamos įvairios teisinės priemonės: turto įkeitimas, netesybos, baudos, žalos atlyginimas, kurią šalis patyrė dėl neįvykdytų įsipareigojimų pagal sutartį. Įsipareigojimų nevykdymo rizikai sumažinti pasitelkiamas ir sandorio šalies mokumo vertinimas. Asmens mokumo įvertinimo problema sprendžiama rinkoje įvairiausiais būdais: remiantis paties asmens įvertinimu, kitų asmenų vertinimu, asmens kreditingumo istorija ir kita informacija. Poreikis turėti reikalingą rizikai įvertinti informaciją aktualus abiems sandorio šalims.

Informacijos apie sandorio šalis rinkimas, kaupimas ir vertinimas įvairiausiais metodais sprendžia vieną iš abiems sandorio šalims kylančių natūralių problemų – informacijos asimetrijos problemą. Informacijos asimetrija, tai situacija, kai viena sandorio šalis turi daugiau informacijos apie svarbias sandoriui aplinkybes nei kita: teikiamą produktą ar paslaugą, apie paslaugos gavėją ar tiekėją, apie pirkimo ar pardavimo procedūrą. Informacijos asimetrijos problema yra visiškai natūrali ir kasdieną sprendžiama rinkoje. Informacijos trūkumas mažina paskatas susitarti, pavyzdžiui, vartotojas vangiai perka naujas paslaugas, apie kurių naudą ar savybes turi mažai žinių. Taip pat padidina nuostolingų, nesėkmingų sandorių rinkoje tikimybę, kai sandorio šalys negavo naudos, kurios tikėjosi.

Sandorio šalys, siekdamos susitarti, stengiasi sumažinti informacijos asimetriją. Įmonės informuoja apie teikiamas paslaugas, prekes, vartotojai signalizuoja apie savo galimybę sumokėti už paslaugas. Geras informacijos asimetrijos problemos sprendimo pavyzdys – derybos priimant į darbą: ir darbuotojas, ir darbdavys yra suinteresuoti, jog būtų atskleista ir įvertinta, ta informacija, kuri svarbi sprendimui dėl sandorio sudarymo. Svarbi informacija gali būti ir teigiama, ir neigiama informacija apie darbdavį ir apie darbuotoją. Todėl norintis įsidarbinti pateikia informaciją apie save gyvenimo aprašyme, o tam, kad išspręstų informacijos šaltinio nešališkumo problemą, dar pateikiamos kitų asmenų rekomendacijos. Darbdavys informacijos apie būsimą darbuotoją ieško ir kitais kanalais, pavyzdžiui, prašo informacijos iš buvusių darbdavių. Tokiais veiksmais siekiama sumažinti asimetriją, kai darbo ieškantis žmogus žino apie save daugiau informacijos, kurią gali ir nori pateikti darbdaviui.

Finansinių ar kitų ilgalaikius finansinius įsipareigojimus sukuriančių paslaugų teikimui taip pat reikalinga informacija apie asmens mokumą ir finansinę riziką. Todėl ir asmuo, ir paslaugą teikiantis verslininkas yra suinteresuoti, kad informacija, kuri gali turėti įtakos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui, būtų žinoma iki sutarties pasirašymo. Asmenims, siekiantiems gauti finansines paslaugas aktualu, kad sandorio šalį pasiektų teigiama informacija apie asmens mokumą: jo gaunamas pajamas, išsilavinimą, kitą pajamas galintį generuoti turtą. Taip pat svarbi informacija ir apie asmens elgesį vykdant savo finansinius įsipareigojimus. Vertinga ir teigiama informacija (kai asmuo laiku atsiskaito, sąžiningai išsprendžia kilusias problemas), ir neigiama informacija (pradelsti mokėjimai, ginčai su kreditoriumi ir kita).

Jungtinės skolininkų duomenų rinkmenos yra tik naujas technologinis būdas, kaip sprendžiama sena, ir visuomet aktuali problema. Galimybės keistis informacija apribojimas užkirstų kelią efektyviam rizikos vertinimui, o tai lemtų, kad nebebūtų galimybės skirtingai vertinti patikimus ir nepatikimus verslo partnerius ir klientus. Taip būtų padaroma žala ir apsunkinamos kreditavimo sąlygos tų, kurie sąžiningai laikosi savo įsipareigojimų.

Dėl pripažinimo skolininku ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimo

Duomenų apie asmenų skolas sistemos oponentų pateikiamas argumentas, jog informacijos apie vėluojamą grąžinti skolą pateikimas yra Konstitucijos garantuojamos nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, nėra pagrįstas.

Pirmiausia, Konstitucinė nuostata garantuojanti, kad asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltės dėl nusikaltimo padarymo nepripažįsta teismas, gina asmenį nuo valstybės veiksmų, to asmens atžvilgiu, o ne nuo privataus asmens veiksmų. Valstybė negali taikyti asmeniui priemonių laikydama, jog jis padarė nusikaltimą, jeigu to neįrodė teismas, tačiau privatus asmuo gali keisti savo santykius ir elgesį nepriklausomai nuo teismo sprendimo. Antra, privataus asmens pareiškimas dėl fakto ar nuomonės apie kitą asmenį neturi būti pagrįstas teismo sprendimu. Skelbdamas apie asmens finansinių įsipareigojimų nevykdymą privatus asmuo vertina visą jo turimą informaciją ir pats priima sprendimą, kaip ją kvalifikuoti – „skolininkas“, „laikinai nevykdantis finansinių įsipareigojimų“, „vėluojantis mokėti pagal sutartį“ ar pan. Trečia, duomenų teikėjas yra įpareigotas nesidalinti informacija apie skolininką, jeigu toks asmuo nesutinka su situacijos vertinimu ir pagrįstai ginčija skolą. Konstitucija gina asmenį nuo tikrovės neatitinkančių ir asmens garbę ir orumą žeminančių duomenų paskleidimo, todėl kiekvienas asmuo gali ginti savo pažeistas teises kreipdamasis į teismą. Greta to yra užtikrinama asmens teisė susipažinti su duomenimis apie jį, teisė reikalauti ištaisyti klaidingus duomenis.

Remiantis išdėstytais argumentais, siūlome nepritarti Seimo narių pateiktiems Asmens duomenų apsaugos įstatymo projekto pasiūlymams, kurie iš esmės pakeistų informacijos pasikeitimo sąlygas. Duomenų apie klientus ir verslo partnerius infrastruktūra yra svarbus veiksnys užtikrinantis sklandų kreditavimo rinkos veikimą. Informacijos tarp kreditorių pasikeitimas leidžia užtikrinti, jog asmenys, vengiantys vykdyti įsipareigojimus, nesuklaidins kitų rinkos dalyvių dėl savo mokumo galimybių. Informacijos apie verslo partnerių mokumą poreikis yra natūrali rinkos problema, kurią stengiamasi išspręsti. Apribojus tai, bus padaryta žala abiems sandorio pusėms ir paskatins nelegalų keitimąsi šia informacija.