Per 2004 metus Lietuvoje ekonominės laisvės padaugėjo – taip skelbia Kanados Frazer instituto rengiamo ekonominės laisvės indekso duomenys („Economic Freedom of the World: 2006 Annual Report“), kurį šiandien pristato Lietuvos laisvosios rinkos institutas su giminingomis organizacijomis 70 pasaulio šalių. Lietuva publikuojamame reitinge užima 40 vietą (2003 metais buvo 45-oji) tarp 130 valstybių, tačiau vis dar atsilieka nuo kitų Baltijos šalių – Estijos, kuri smuktelėjo iš 9 į 12 vietą, ir Latvijos, pakilusios iš 37 į 35 vietą. Nuo 1995 iki 2004 metų Lietuva pakilo nuo 93 iki šiuo metu užimamos 40 vietos.
2004 metais, palyginti su 2003-aisiais, Lietuvoje geriau įvertintos 2 iš 5 vertinimo sričių: valdžios dydis bei finansų, darbo ir verslo reguliavimas. Pastarojo geresnį vertimą labiausiai įtakojo vieno iš komponentų vertinimo sistemos pakitimas. Deja, kitos 3 vertinimo sritys (teisinė sistema ir privačios nuosavybės apsauga; pinigų sistema ir užsienio prekybos laisvė), nors ir nežymiai, vertinamos prasčiau. Maksimalus galimas įvertinimas yra 10 balų – tai reiškia, kad vertinama sritis yra visiškai laisva.
Valdžios dydis – įvertintas vienu balu geriau – 6,6 – nei 2003 metais. Pagal šį kriterijų Lietuva užima 45 vietą. Panašiai vertinamos Latvija (49) ir Estija (42). Lenkija pagal šį rodiklį yra 70. Šio kriterijaus vertinimo pagerėjimą lemia valstybės vartojimo ir valstybinių įmonių bei investicijų mažėjimas. Tačiau didesnę pažangą šioje srityje stabdo nors ir nežymiai, tačiau augančios valstybinės išmokos ir subsidijos, kurių augimas neatsiejamas nuo struktūrinių fondų paramos. Neaukštą Lietuvos vietą lemia ir mokesčių politika, įvertinta tik 4,5 balų. Tuo tarpu Estija ir Slovakija įvertintos 6,5, Latvija 6 balais.
Teisinė sistema ir nuosavybės teisių apsauga – įvertinta 0,4 balo prasčiau – 5 balai. Pagal šį kriterijų Lietuva yra tik 67 vietoje, atsilikdama nuo Latvijos (55), Estijos (39), Lenkijos (54), Slovakijos (52) ir lieka paskutinė tarp visų Europos Sąjungos (ES) valstybių. Itin žemais balais įvertintas teisinės sistemos nepriklausomumas nuo politinių partijų ir valdžios – 3 balai (2003 m. buvo 3,8) ir sistemos, užtikrinančios galimybę privačiam sektoriui ginčyti valdžios veiksmų ir reguliavimų teisėtumą, – 3,6 balai (2003 m. buvo 4).
Tarptautinių mainų laisvė – įvertinimas beveik nepakito – 7,6 balų (buvo 7,8). Pagal šį kriterijų Lietuva užima 30 vietą, Latvija (38), Estija (7), Lenkija (59), Slovakija (8). Nedidelį smukimą nulėmė prisijungimas prie ES ir bendrų tarifų taikymas trečiosioms šalims. Tačiau didžiausią neigiamą įtaką turėjo tai, kad laisvai konkurencijai ir prekybai vis dar didelę įtaką daro netarifiniai (hidden) barjerai, kurių įvertinimas yra išties žemas – 6,2. Lietuva pagal šį kriterijų kartu su Lenkija užima paskutinę vietą tarp ES valstybių ir yra vertinamos panašiai kaip Kroatija (6,1) ir Turkija (6,3).
Finansų, darbo ir verslo reguliavimas – įvertintas 6,4 balais (buvo 5,8). Šio kriterijaus vertinimo gerėjimą nulėmė geresni darbo ir verslo reguliavimo vertinimai. Darbo reguliavimas įvertintas 5,4 balais (buvo 4,3). Lietuva pagal šį kriterijų – 62, Latvija – 47, Estija – 39, Lenkija – 85. Slovakija – 29. Tokį žymų vertinimo išraiškos pagerėjimą pirmiausia lėmė pasikeitusi minimalaus atlyginimo įtakos vertinimo metodologija, todėl šio kriterijaus vertinimas pakilo 4 balais. Pastebėta, jog laisvėja darbuotojų samdymas ir atleidimas, taip pat kolektyvinių sutarčių įtaka nustatant darbo sąlygas. Verslo reguliavimas įvertintas 5,6 balais (buvo 5,1). Lietuva pagal šį kriterijų yra 35, kai Latvija – 32, Estija – 19, Lenkija – 64, Slovakija – 31. Verslo veiklos laisvėjimą labiausiai įtakojo sutrumpėjęs laikas, praleidžiamas biurokratinėse institucijose, palengvėjusios sąlygos pradedantiesiems naują verslą ir nors nežymiai, tačiau sumažėjęs neformalių mokėjimų valstybės tarnautojams kiekis.
Apie tyrimą
Pirmasis ekonominės laisvės indeksas, publikuotas 1996 metais, vainikavo daugiau nei 100 tyrėjų analitinį darbą įvairiausiose ekonomikos ir politikos mokslų srityse. Šio tyrimo metodikos rengimui vadovavo Nobelio ekonomikos premijos laureatas Miltonas Friedmanas. Šiandien M. Friedmanas Ekonominės laisvės indeksą vertina kaip kelrodį kuriantiems klestinčią ir demokratinę valstybę: „Ekonominis žmonių išlaisvinimas nuo grandinės paleidžia asmens energiją ir iniciatyvą ir užveda tautą ant ekonominio augimo kelio“, – teigia jis. Empiriniai duomenys patvirtina seną ekonomikos tiesą – ekonominė laisvė yra žmonių gerovės kūrimo pagrindas.
Pagrindiniai Frazer instituto matuojamos ekonominės laisvės atributai yra asmens pasirinkimo laisvė, laisvi mainai, konkurencijos laisvė, asmens ir jo turto apsauga. Naudodamas 38 rodiklius tyrimas net 130 pasaulio šalyse įvertina šias pagrindines sritis: valdžios dydį; teisinę sistemą ir privačios nuosavybės apsaugą; pinigų sistemą, užsienio prekybos laisvę ir finansų, darbo ir verslo reguliavimą.
Tyrimo autoriai: užsienio parama nedaro teigiamos įtakos ekonomikos augimui
Šių metų ataskaitoje daug dėmesio skirta užsienio paramos besivystančioms šalims vertinimui. New York’o universiteto ekonomistas William Easterly lygina ekonominės laisvės ir užsienio paramos daromą įtaką besivystančių šalių ekonomikos augimui ir teigia, jog užsienio parama neturi teigiamos įtakos besivystančių šalių ekonomikos augimui. Jo atliktas tyrimas parodo, kad ekonomikos laisvė daro kur kas stipresnę įtaką šalies gerovės augimui ir padeda šalims išlipti iš skurdo.
“Užsienio paramos yra reikalaujama be jokio empirinio įrodymo, jog tai yra naudinga paramą gaunančiai valstybei ir neklausiant, ar yra geresnių būdų skurdui mažinti, kuriuos tarptautinė bendruomenė galėtų palaikyti,” – teigia ataskaitos bendraautorius Floridos valstijos universiteto ekonomikos profesorius James Gwartney. “Šių metų ekonominės laisvės pasaulyje tyrimas parodo, kad nepalyginamai didesnį teigiamą poveikį skurdo mažinimui turi ekonomikos laisvumas, o ne užsienio parama.”
“Svarbiausia, ką sukuria ekonominė laisvė yra galimybė eksperimentuoti, ieškoti ekonomiškai pelningų veiklos sričių ir atisakyti tų, kurios nėra pelningos įgaunant galimybę perskirstyti turimus resursus taip, kad jie būtų maksimaliai produktyvūs,” – teigia Frazer instituto prekybos ir globalizacijos studijų direktorius Fred McMahon.
Laisviausia pasaulio šalimi išliko Honkongas, įvertintas 8,7 balais iš 10, po jo eina Singapūras – 8,5 balo. 3-iąją vietą besidalinančios Naujoji Zelandija, Šveicarija ir Jungtinės Amerikos Valstijos įvertintos 8,2 balais. Kitos didžiosios valstybės užėmė šias vietas: Japonija – 19-ąją, Vokietija – 17-ąją, Italija – 45-ąją, Prancūzija – 24-ąją, Kinija – 95-ąją, Rusija – 102-ąją. Tarp ES narių geriausiai įvertintos Airija ir Jungtinė Karalystė – 6-oji vieta, Liuksemburgas – 9-oji. Žemiausias penkias indekso vietas užėmė Venesuela, Demokratinė Kongo Respublika, Kongo Respublika, Mianmaras ir Zimbabvė.
Susipažinti su Frazer ekonominės laisvės indekso 2004 metų duomenimis galima interneto svetainėje www.freetheworld.com
