Analizė. Dėl Ūkinių bendrijų įstatymo projekto (IXP-2827)

Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo 2003 m. rugsėjo 2 d. redakcijos Ūkinių bendrijų įstatymo projektą (toliau – įstatymo projektas) ir suformulavo išvadas. Svarbiausios pastabos dėl šio įstatymo projekto pateiktos LRS Ekonomikos komitetui.

 
Dėl išimtinės tikrųjų narių teisės atstovauti bendriją
Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bendrija įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas tik per tikruosius narius.
Ši įstatymo nuostata nurodo, kas turi teisę atstovauti bendriją santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Tačiau įstatymas neturėtų nustatyti, kas turi būti bendrijos atstovu. Kaip numatyta įstatymo projekte, bendrijos valdymo klausimus tvarko tikrieji nariai (11 str. 1 d.). Tad bendrijos dalyvių sprendimu, atstovauti bendriją galėtų būti paskirtas bet kuris tikrasis narys, komanditorius ar trečiasis asmuo. Aptariama nuostata nustatomas ribojimas yra visiškai nepagrįstas ir nelogiškas.
Dėl draudimo būti bendrijos tikraisiais nariais
Įstatymo projekto 7 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bendrijos tikraisiais nariais negali būti kitų bendrijų tikrieji nariai ir individualių įmonių dalyviai.
Šį ribojimą galima apibūdinti kaip bandymą uždrausti asmeniui turėti skolų, siekiant apsaugoti jo kreditorius. Tačiau tokia nuostata negali būti pagrįsta nei loginėmis išvadomis, nei pavyzdžiais iš teisinio reglamentavimo praktikos. Įstatymo projekte nurodytas suvaržymas visiškai nėra tinkamas kreditorių interesų užtikrinimui, nes bendrijos tikrojo nario įsipareigojimai (skolos) gali atsirasti ir įvairiais pagrindais – ne tik dalyvaujant bendrijoje, bet ir vykdant įprastą ūkinę veiklą, padarius žalą, ir kt. Bendrijos tikrasis narys fizinis asmuo gali užsiimti ekonomine veikla turėdamas verslo liudijimą, verstis individualia veikla pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, sudarydamas autorines ar kitokias sutartis. Visais šiais atvejais tikimybė patenkinti asmens kreditorių reikalavimus mažėja, tačiau dėl to negali būti pateisinti asmens laisvės verstis ūkine veikla suvaržymai.
Kreditorių interesų gynimui teisės aktuose yra numatytos ir iki šiol sėkmingai taikomos kitos priemonės – kreditoriai sutarčių sudarymo metu prašyti papildomų garantijų, reikalauti informacijos iš skolininko, rinkti duomenis kitais būdais ir kt.
Reikia atkreipti dėmesį, kad draudimas būti kelių bendrijų tikruoju nariu palies ir juridinius asmenis. Pavyzdžiui, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės negalės būti kelių bendrijų nariu, nors tai būtų viena iš pagrindinių jų veiklos ypatybių, kurią pasirinko bendrovių savininkai ir/ ar vadovybė. Jau veikiančios įmonės turės persitvarkyti ir pakeisti savo veiklos strategiją. Todėl jau vien tuo požiūriu neteisingas įstatymo projekto aiškinamojo rašto teiginys, kad priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
Remdamiesi aukščiau nurodytais argumentais, manome, kad įstatyme neturėtų būti įtvirtintas draudimas vienam asmeniui būti kelių ūkinių bendrijų nariu.