Tęsdamas darbą rinkos dereguliavimo srityje, LLRI išanalizavo Seime svarstomą Tabako kontrolės įstatymo pakeitimo ir Tabako kontrolės įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą (IXP-2802) ir pateikė pastabas dėl tabako gaminių bandymų, prekybos, nerūkančiųjų apsaugos ir skiriamų sankcijų LRS Ekonomikos komitetui.
LLRI nuomone, įstatymo projektas netiksliai įgyvendina ES teisės reikalavimus – nuostatos dėl tabako gaminių bandymo ir rezultatų pateikimo suvaržo įmones labiau nei Europos Sąjungos teisė. Projektas numato nepagrįstus tabako gaminių gamybos, prekybos ir vartojimo apribojimus, galinčius turėti neigiamos įtakos verslui, efektyviam tabako pardavimo draudimo nepilnamečiams įgyvendinimui ir suaugusiųjų galimybei pasirinkti bei įsigyti tabako gaminių. Dėl šių priežasčių būtina taisyti įstatymo projektą, tiksliai perkelti ES teisės nuostatas ir atsisakyti minėtų tabako gaminių prekybos ir vartojimo apribojimų.
Toliau pateikiamos LLRI išvados.
Dėl tabako gaminių bandymų
1. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis ir 6 straipsnio pirma dalis įpareigoja dervų, nikotino, anglies monoksido kiekio cigaretėse bei 4 straipsnio 3 dalyje numatytus bandymus atlikti Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų patvirtintose laboratorijose. Tačiau Direktyvos 2001/37/EB 4 straipsnio 2 bei 3 dalys nustato, kad minėti bandymai gali būti arba atliekami, arba patikrinami Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų patvirtintose laboratorijose. Šiuo netiksliu direktyvos perkėlimu yra užkertama galimybė atlikti bandymus nepatvirtintose laboratorijose, vėliau juos, esant valstybės institucijos reikalavimui, patikrinti patvirtintose laboratorijose. Todėl tikslinga suderinti 4 straipsnio 3 dalies ir 6 straipsnio pirmos dalies reikalavimus su Direktyva ir nustatyti, jog tyrimus galima atlikti arba juos patikrinti Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų patvirtintose laboratorijose.
2. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies ketvirtasis sakinys nustato, kad Sveikatos apsaugos ministerija gali numatyti ir kitokį bandymų rezultatų pateikimo dažnumą, jei tabako gaminių sudėtis nesikeičia per šios ministerijos nustatytą laikotarpį, tačiau direktyvos 4 straipsnio 4 dalis nustato, jog esant nurodytoms sąlygoms įgaliota institucija gali nustatyti tik retesnį rezultatų pakeitimą. Būtina patikslinti šią formuluotę ir nustatyti, kad esant atitinkamoms sąlygoms galima nustatyti tik retesnį rezultatų pateikimą.
3. Direktyva įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad gauta bandymų rezultatų medžiaga būtų skleidžiama vartotojams. Įstatymas šios nuostatos neperkelia. Todėl tikslinga įpareigoti valstybės institucijas skelbti gautą rezultatų medžiagą.
Dėl prekybos
4. Įstatymo projekto 5 straipsnio 4 dalis nustato, jog draudžiama prekiauti tabako gaminiais farmacijos įmonėse, sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros įstaigose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.). Remiantis nuostata, jog prekybos tabako gaminiais vietos ir būdų ribojimai yra skirti nepilnamečių apsaugai, draudimas prekiauti minėtose vietose yra perteklinis. Vien tai, jog minėtose vietose gali rinktis nepilnamečiai, neturėtų būti pagrindas uždrausti privačioms įmonėms prekiauti tabako gaminiais bei riboti suaugusių teisę nusipirkti jų. Taip pat šis draudimas yra netikslingas, jeigu yra įgyvendinamas 14 straipsnio 5 dalies 3 punktas, nustatantis, jog asmenims iki 18 metų draudžiama parduoti tabako gaminius, o esant abejonei dėl asmens amžiaus privaloma pareikalauti asmens dokumento. Dėl išdėstytų priežasčių tikslinga šio draudimo atsisakyti.
5. Įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalis nustato, kad licencijos tabako auginimui nereikia, kai tabaką asmeniniam naudojimui augina fiziniai asmenys iki 100 kvadratinių metrų plote. Žemės ploto apribojimas, kuriame tabakas auginamas asmeniniam naudojimui, yra perteklinis ir pažeidžia asmens teisę naudotis nuosavybe. Įstatymas reguliuoja tik verslui skirto tabako ir jo gaminių auginimą, gaminimą ir prekybą, todėl ploto apribojimai tik asmeniniam naudojimui skirto tabako auginimui turi būti panaikinti.
6. Įstatymo projekto 14 straipsnio 5 dalies antras punktas nustato, jog draudžiama parduoti cigaretes, jeigu jų yra mažiau negu 20 vienetų viename pakelyje. Nors šio draudimo tikslo įstatymas nenurodo, tačiau galima manyti, jog siekiama nepilnamečių ir apskritai visuomenės sveikatos apsaugos. Šis draudimas iš esmės apriboja suaugusiojo pasirinkimą, kuris norėtų nusipirkti pakelį, kuriame mažiau nei 20 cigarečių, ir galbūt rūkyti mažiau. Toks apribojimas yra nepagrįstas ir neproporcingas siekiamam tikslui. Atsižvelgiant į tai jog ES šalyse leidžiama gaminti ir parduoti cigarečių pakelius, kuriuose yra mažiau nei 20 cigarečių, draudimas neatitinka Europos Sąjungos teisės reikalavimų, nes būtų laikomas netarifiniu barjeru laisvam prekių judėjimui, ir abejotina, ar šį draudimą būtų galima laikyti proporcinga priemone, skirta visuomenės sveikatai apsaugoti. Tikslinga šios nuostatos atsisakyti.
7. Įstatymo projekto 15 straipsnio 3 dalis nustato, jog draudžiama prekiauti tabako gaminiais mažmeninės prekybos įmonėse, kuriose vaikams skirtų prekių dalis sudaro 50 ir daugiau procentų mažmeninės prekių apyvartos. Nėra teisinių prielaidų tam, kad mažmeninės prekybos įmonės galėtų šį reikalavimą įgyvendinti. Kombinuotoji prekių nomenklatūra nepateikia sistemiškos vaikams skirtų prekių klasifikacijos, tik keliolika prekių yra skirtos vaikams arba kūdikiams (pvz., 9501.00 Žaislai su ratukais, pritaikyti vaikams važinėtis; 0402.29.11.0 Specialus pienas, skirtas kūdikiams, sandariai uždarytose pakuotėse, kurių neto masė ne didesnė kaip 500 g, riebumas didesnis kaip 10 % masės). Todėl mažmeninės prekybos įmonė neturi galimybių pagal galiojančius klasifikatorius tiksliai įvertinti savo prekių, kurios skirtos vaikams ir todėl negali įvertinti, kiek procentų apyvartos jos sudaro. Šis draudimas sudaro galimybes tiek prekybininkams, tiek kontroliuojančiai institucijai manipuliuoti prekių paskirtimi. Taip pat šis draudimas yra netikslingas, jeigu yra įgyvendinamas 14 straipsnio 5 dalies 3 punktas, nustatantis, jog asmenims iki 18 metų draudžiama parduoti tabako gaminius, o esant abejonei dėl asmens amžiaus privaloma pareikalauti asmens dokumento. Dėl išdėstytų priežasčių tikslinga šio draudimo atsisakyti.
8. Įstatymo projekto 18 straipsnis nustato tabako gaminių įgijimo ar vartojimo skatinimo draudimus bei rėmimo ribojimus. Remiantis nuostatomis, jog tabako gaminių įgijimo ar skatinimo apribojimai yra skirti nepilnamečių apsaugai ir turi derintis su tabako gaminių reklamos draudimu, 18 str. 1 dalyje išvardyti apribojimai yra netikslingi. Jie sumažina galimybes suaugusiam vartotojui pasirinkti tinkamą tabako produktą.
Jeigu nebus panaikinta 18 str. 1 dalis būtina konkretizuoti:
– 4 punktą ir paaiškinti terminą „įkyriai siūlant“ ir sąlygą dėl „tariamo kainų sumažinimo“;
– 7 punktą ir nustatyti kriterijus, kokie žaidimai ar konkursai skatina rūkymą;
– 8 punktą ir panaikinti tabako gaminių imitacijos kriterijų, naudojant galimo vartotojo suklydimo kriterijų – ar vidutinis vartotojas galėtų sumaišyti panašų į tabako gaminį produktą su tikru tabako gaminiu.
Dėl nerūkančiųjų apsaugos
9. Įstatymo projekto 19 str. nustato, kur draudžiama rūkyti (vartoti tabako gaminius). Įstatymo leidėjas remiasi nuostata, kad „pasyvus rūkymas“ yra kenksmingas sveikatai ir todėl siekia apriboti situacijas, kuriose „nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru“ (19 str. 1 d. 3 punkte naudojama formuluotė). Dėl šios priežasties reiktų patikslinti, kad tik rūkymo metu išsiskiriantys tabako dūmai yra kenksmingi sveikatai, o kitų rūšių tabako, pvz., uostomojo arba kito neoraliniam vartojimui skirto tabako, vartojimas nėra kenksmingas aplinkinių sveikatai, todėl neturi būti ribojamas.
10. Įstatymo rengėjas siekia kontroliuoti situacijas kai „nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru“. Ši formulė suponuoja, kad vieni asmenys prieš jų valią priverčia kitus asmenis kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Už fizinę ar psichologinę prievartą prieš asmenį turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tačiau įstatymas siekia reguliuoti atvejus, kai asmuo gali pasirinkti, ar jis kvėpuos tabako dūmais užterštu oru ar ne.
Esant pasirinkimo galimybei nėra tikslinga riboti rūkymą sporto varžybose ar kituose renginiuose, taip pat bendrose gyvenamosiose patalpose. Dėl šių priežasčių tikslinga panaikinti 19 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus bei 2, 3, 4 dalis. 19 str. 1 dalies 1 punktas siekia apsaugoti nepilnamečių ir ligoninėse sveikatos priežiūros įstaigose esančių asmenų interesus, tačiau šis punktas taip pat draudžia tabako gaminių vartojimą interneto kavinėse, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ir kiti renginiai. Dėl anksčiau minėtų priežasčių rūkymo draudimo interneto kavinėse, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos bei kiti renginiai, tikslinga atsisakyti, paliekant galimybę drausti tabako gaminių vartojimą patalpose ir renginiuose, kuriuose dominuoja nepilnamečiai. Jeigu nebus iš esmės taisomas 19 straipsnio 1 dalies 1 punktas, būtina konkretizuoti formulę, jog draudžiama rūkyti patalpose, kuriose vyksta ir „kiti renginiai“, nes šis terminas neapibrėžtas ir sudaro galimybę bausti už tabako vartojimą bet kokiuose privačiuose ar viešuose renginiuose.
Dėl skiriamų sankcijų
11. Įstatymo projekto 26 straipsnis nustato ekonomines sankcijas už įstatymo pažeidimus. Baudos už įvairių nuostatų pažeidimus varijuoja nuo vieno tūkstančio iki 30 tūkstančių litų, o skiria baudas aštuonios neteisminės valstybės institucijos. Pirma, siekiant užtikrinti nešališką ir skaidrų sprendimą, iš esmės tokio dydžio baudas turėtų skirti teismas. Antra, tokio dydžio baudos, nors ir skiriamos už administracinius pažeidimus, tačiau sankcijos dydžiu prilygsta kriminalinei bausmei. Skiriant kriminalines bausmes teisme pažeidėjui yra suteikiamos įvairios procesinės garantijos, kurios užtikrina teisę į nešališką bylos nagrinėjimą. Skiriant tokias baudas administracine tvarka neteisminėse institucijose įtariamas pažeidėjas, nors ir gali gauti baudą dydžiu prilygstančią baudai už baudžiamajame kodekse numatytus nusikaltimus, neturi baudžiamojo proceso teikiamų procesinių garantijų. Todėl tikslinga nustatyti, jog tokias baudas gali skirti tik teismai, suteikdami skaidrų ir nešališką procesą užtikrinančias garantijas.
12. Taip pat tikslinga atsisakyti baudų už neesminius, tiesiogiai žalos nedarančius įstatymo pažeidimus, už kuriuos efektyviau būtų galima skirti kitas poveikio priemones, pvz., už nerūkantiems skirtų vietų neįrengimą restoranuose, ar kavinėse numatyti bausmę, jog įstatymo pažeidimas paviešinamas vartotojams.
Išvados
Įstatymo projektas netiksliai įgyvendina ES teisės reikalavimus – nuostatos dėl tabako gaminių bandymo ir rezultatų pateikimo suvaržo įmones labiau nei Europos Sąjungos teisė. Projektas numato nepagrįstus tabako gaminių gamybos, prekybos ir vartojimo apribojimus, galinčius turėti neigiamos įtakos verslui, efektyviam tabako pardavimo draudimo nepilnamečiams įgyvendinimui ir suaugusiųjų galimybei pasirinkti bei įsigyti tabako gaminių. Dėl šių priežasčių būtina taisyti įstatymo projektą, tiksliai perkelti ES teisės nuostatas ir atsisakyti minėtų tabako gaminių prekybos ir vartojimo apribojimų.
