Toliau analizuodamas įmonių reglamentavimo problemas, Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Individualių įmonių įstatymo projektą (toliau – įstatymo projektas) ir parengė jam pastabas. Įstatymo projekte yra nuostatų, kurių tikslas yra arba neaiškus, arba negali būti pasiektas įgyvendinant tas nuostatas. Jei būtų priimtas nepataisytas įstatymo projektas, verslo aplinką reglamentuojančiuose teisės aktuose atsirastų papildomų neaiškumų ir biurokratinių suvaržymų. Toks reglamentavimas būtų kliūtis smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai.
Dėl draudimo vienam asmeniui būti kelių individualių įmonių savininku
Įstatymo projekte siūloma nustatyti draudimą vienam asmeniui būti dviejų ar daugiau individualių įmonių savininku (įstatymo projekto 6 str. 3 d.). Kartu su šia nuostata įstatymo projekte siūloma neleisti individualių įmonių savininkams būti tikrųjų ūkinių bendrijų nariais ar komandinių ūkinių bendrijų tikraisiais nariais. Naujosios teisinio reguliavimo nuostatos iš esmės pakeistų susiklosčiusias fizinių asmenų ūkinės veiklos sąlygas, o reikalavimo pertvarkyti vienam savininkui priklausančias kelias individualias įmones ar nutraukti jų veiklą įgyvendinimas reikštų žymios finansinės bei organizacinės naštos užkėlimą verslininkams.
Nuostata, kad su fiziniu asmeniu gali būti susijusi tik viena individuali įmonė ar ūkinė bendrija, nėra tinkama siekiant apsaugoti kreditorių interesus. Įsipareigojimai, dėl kurių į asmens turtą gali būti nukreipti kreditorių reikalavimai, gali atsirasti ne tik dėl individualios įmonės veiklos. Individualios įmonės savininkas gali tuo pačiu metu užsiimti ekonomine veikla turėdamas verslo liudijimą, sudarydamas autorines ar kitokias sutartis. Šioje vietoje reikia atkreipti dėmesį į Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, pagal kurį individualia veikla laikomos įvairios veiklos rūšys, ir komercinė, gamybinė, kūrybinė, profesinė ar kitokia veikla turint verslo liudijimą yra tik viena iš jų. Visais atvejais fizinis asmuo prisiimdamas įsipareigojimus už juos bus atsakingas visu savo turtu, įskaitant ir individualią įmonę. Todėl asmens teisės turėti kelias individualias įmones suvaržymai nepadės kreditoriams išvengti rizikos sudarant sutartis su tam asmeniui priklausančia individualia įmone.
Kreditoriai savo teises jie gali ginti ir kitomis priemonėmis – sutarčių sudarymo metu prašyti papildomų garantijų, reikalauti informacijos iš skolininko bei rinkti duomenis kitais būdais ir kt. Individualios įmonės savininko, kaip galimo skolininko, teisių ribojimas neatitinka bendrų civilinių teisinių santykių nustatymo principų, pagal kuriuos kreditoriaus ir skolininko teisės turi būti vertinamos vienodai, neteikiant iš anksto vienai kuriai nors pusei pirmenybės.
Viena iš juridinio asmens neribotos civilinės atsakomybės statuso ypatybių yra ta, kad, nukreipiant reikalavimą į juridinio asmens dalyvio turtą, reikalavimu patenkinti gali būti naudojamas ir to juridinio asmens turtas. Kreditorių interesų užtikrinimo atžvilgiu nebus jokio skirtumo, ar vienoje individualioje įmonėje vykdomos kelios skirtingos veiklos, ar tas pats fizinis asmuo turi kelias individualias įmonės, nes į kiekvieną iš jų gali būti nukreiptas kreditorinis reikalavimas. Įmonės savininko atsakomybė kreditoriams nepasikeis, jei fiziniam asmeniui bus leista turėti kelias individualias įmones.
Reikia atkreipti dėmesį į kitą nenuoseklumą Individualių įmonių įstatymo projekte. Apribojus fizinio asmens galimybes būti kelių individualių įmonių savininku bei individualios įmonės savininku ir ūkinių bendrijų nariu, išlieka galimybė, kad savo reikalavimus iš asmens turto bandys patenkinti ir kitos įmonės kreditoriai. Tokia situacija yra galima, nes individualios įmonės savininko turtas jungtinės nuosavybės teise gali priklausyti ir jo sutuoktiniui, kuris taip pat turi teisę įsteigti savo individualią įmonę (o šios sutuoktinio teisės įstatymo projekte nėra numatyta riboti).
Apibendrinant reikia konstatuoti, kad apribojimas vienam asmeniui turėti daugiau nei vieną individualią įmonę yra nepagrįstas asmens teisių suvaržymas.
Dėl individualios įmonės turto
Individualių įmonių įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad individualiai įmonei turtas priklauso nuosavybės teise. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, koks turtas yra laikomas individualios įmonės turtu: įmonei perduotas dalyvio turtas; turtas, įgytas individualios įmonės vardu; taip pat turtas, kuris dalyviui ir jo sutuoktiniui priklauso nuosavybės teise ir atskirų sandorių pagrindu yra perduotas individualios įmonės nuosavybėn. Tačiau įstatymo projekto nuostata, kad įmonės dalyviui (ir jo sutuoktiniui) nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti ir individualios įmonės nuosavybė, yra logiškai prieštaringa. Kiekvieno turto savininkas gali būti tik vienas asmuo (ar keli asmenys, jei turtas priklauso bendrosios nuosavybės teisėmis), tačiau įmonė ir jos savininkas negali būti vienu metu to paties turto savininkai ir turėti vienodų teisių į tą pačią nuosavybę. Jei turtas priklauso įmonės dalyviui, tai įmonė gali jį valdyti patikėjimo ar kitokiomis teisėmis. Perduodant dalyvio turtą įmonei, tarp šių asmenų turi būti sudaroma nuomos, panaudos, turto patikėjimo ar dovanojimo sutartys.
Tikslinga būtų atsisakyti Individualių įmonių įstatymo projekto nuostatos, leidžiančios to paties turto savininkais vienu metu būti dviem asmenims (įmonei ir jos dalyviui), nes tai sukurtų teisinių santykių neapibrėžtumą. Pavyzdžiui, nebūtų aišku, kas gali perleisti tą turtą trečiajam asmeniui – individualios įmonės dalyvis ar tos įmonės vadovas. Individualių įmonių įstatyme neturėtų būti apibrėžiama, koks turtas priklauso įmonei – nuosavybės ir kitų teisių įgijimo klausimus reglamentuoja Civilinis kodeksas.
