Analizė. 10 sprendimų, kad išjudėtume verslo sąlygų gerinimo link

Nors Lietuvos ekonomikos skatinimo plane verslo sąlygų gerinimas yra įvardintas kaip viena iš ekonomikos skatinimo priemonių, priimti sprendimai buvo smulkmeniški, neadekvatūs situacijos sunkumui, todėl neturintys teigiamo poveikio ekonomikai. Įsisenėjusios problemos darbo santykių, teritorijų planavimo, verslo reguliavimo srityse, nuolat keliami mokesčiai ekonomikos nuosmukio laikotarpiu tampa nebepakeliama našta verslui.
Matydamas gyvybišką poreikį greitai ir žymiai pagerinti verslo sąlygas Lietuvoje  LLRI įvardina 10 sprendimų, kurių įgyvendinimas taptų įžanga į tikrąjį Lietuvos ekonomikos skatinimo planą.
1.       Panaikinti pelno mokestį. Pelno mokesčio panaikinimas padarys Lietuvą išskirtinę savo patrauklumu užsienio investicijoms, nebeliks sudėtingos, darbui imlios ir subjektyvios pelno mokesčio skaičiavimo procedūros, investicijos atpigs mokesčio suma.
2.       Įvesti „Sodros“ įmokų lubas ir sulyginti jas su „Sodros“ išmokų lubomis (5 VDU). Įvedus „Sodros“ lubas, nebebus diskriminuojamas aukštos kvalifikacijos darbas, rasis prielaidos vystyti aukštą pridėtinę vertę kuriančią veiklą.
3.       Mažinti dividendų apmokestinimą GPM iki 15 proc. Dividendai turi būti apmokestinami bendruoju GPM tarifu, pajamos už verslumą neturi būti išskiriamos iš kitų pajamų ir apmokestinamos didesniu tarifu.
4.       Mažinti verslo liudijimo kainą, lanksčiai, pagal žmonių poreikius pildyti veiklų, kuriomis gali būtų verčiamasi turint verslo liudijimą, sąrašą. Dabartinėje sistemoje kai kurios veiklos atitinka keliamus reikalavimus, tačiau į sąrašą nėra įtraukta, pvz. psichologo veikla. Verslo liudijimai leidžia legaliai veikti mažiausiems rinkos dalyviams ir gali tapti raktu sprendžiant nedarbo problemą.
5.       Didinti darbo laiko reglamentavimo lankstumą, sudaryti daugiau galimybių susitarti dėl darbo laiko ar individualiai, ar įmonės lygiu. Griežtas ir nelankstus darbo laiko reglamentavimas neatitinka situacijos rinkoje, kenkia ir darbuotojui, ir darbdaviui. Būtina darbo kodekse įtvirtinti ES Darbo laiko direktyvoje numatytas 3 pagrindines darbo laiką reglamentuojančias taisykles (būtino poilsio per parą trukmę (11 val.), maksimalią savaitės darbo laiko trukmę (48 val.) ir 24 valandų nepertraukiamą poilsį per savaitę.), o dėl kitų darbo laiko aspektų leisti susitarti individualia sutartimi. Taip pat būtina visoms įmonėms taikyti suminę darbo laiko apskaitą, leisti individualiai susitarti dėl viršvalandinio darbo bei darbo laiko grafiko.
6.       Palengvinti darbo sutarčių nutraukimą. Darbo sutarčių nutraukimo supaprastinimas mažins nedarbą, padrąsins įdarbinimą, naujų darbo vietų kūrimą. Darbo sutarčių nutraukimo palengvinimas taip pat panaikins naujų įmonių steigimo, kaip būdo išvengti išeitinių pašalpų mokėjimo, praktiką. Lengvinant darbo sutarčių nutraukimą būtina suvienodinti darbdavio ir darbuotojo įspėjimo apie pageidaujamą sutarties nutraukimą iki 2 savaičių, sumažinti išeitines pašalpas iki vieno mėnesio, kada sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, atsisakyti nuostatos, jog terminuota darbo sutartis sudaroma tik nenuolatinio pobūdžio darbams, sudaryti galimybę pratęsti terminuotą sutartį papildomam terminui.
7.       Mažinti minimalią mėnesinę algą iki 600 Lt. Minimalios mėnesinės algos sumažinimas spręs nedarbo tarp žemiausią kvalifikaciją turinčių ar darbo rinkos naujokų problemą.
8.       Plėsti žemės paskirtimi numatytų galimų vykdyti veiklų sąrašą. Žemės paskirties daugiafunkciškumo didinimas padidintų investiciniams projektams reikalingų žemės plotų kiekį. Būtina numatyti galimybę vystyti turizmo, rekreacinę veiklą žemės ūkio, miško paskirties žemėje, plėsti ribotas ūkinės veiklos galimybes gyvenamosiose ar visuomeninės paskirties teritorijose.
9.       Spartinti detalųjį teritorijų planavimą. Būtina supaprastinti detaliųjų planų tvirtinimo tvarką teritorijose, kurioms yra patvirtintas savivaldybės teritorijos bendrasis planas ir nenumatyta statyti svarbių savivaldybės infrastruktūros objektų, nustatyti atvejus, kada nereikia rengti detaliųjų planų (pavyzdžiui, kuomet patvirtintas pakankamai detalus bendrasis planas, kada sklypai sujungiami arba padalijami). Netaikyti apribojimo keisti žemės ūkio paskirties žemės naudojimo paskirtį, jeigu ji keičiama į miškų ūkio paskirtį arba jeigu nustatomas inžinerinės infrastruktūros teritorijos žemės sklypo naudojimo būdas.
10.    Mažinti verslą kontroliuojančių institucijų naštą verslui. Šiuo metu verslą kontroliuojančios institucijos nėra pagalbos laikytis teisės aktų reikalavimų šaltinis, o greičiau turi tikslą nubausti, jos neatsižvelgia į sąnaudas, kurias patiria verslo įmonės dėl dažnos, ilgai trunkančios kontrolės. Siūlome naikinti verslą kontroliuojančių institucijų teritorinius padalinius, jų vietoje palikti tik dokumentų priėmimo ir išdavimo funkciją įgyvendinančius skyrius arba padalinius, kurie teikia paslaugas rinkos dalyviams. Taip pat nustatyti atsakomybę kontroliuojančių institucijų vadovams kai kontroliuojančių institucijų sprendimai teismuose pripažįstami pažeidžiantys įstatymus ir atšaukiami.
Nors pasiūlymų sąrašas nėra baigtinis, tačiau bent jį įgyvendinus, galėtume teigti, kad verslo sąlygų gerinimas pajudėjo iš mirties taško. Susidariusią sudėtingą ekonominę padėtį galima pagerinti tik jai adekvačiai stipriais sprendimais.
Į šį sąrašą pakliuvo pasiūlymai, kurie atitinka šiuos kriterijus:
·          Aktualūs daugumai ekonomikos sektorių;
·          Yra pakankamai tikslūs, siūlantys konkretų pakeitimą;
·          Esant politinei valiai gali būti greitai įgyvendintas.