2001 m. vertinimai ir prognozės 2002 m.
KAS NAUJO ŽMONIŲ IR VALSTYBĖS KIŠENĖSE
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pristato 9-ąjį Lietuvos ekonomikos tyrimą, kuriame pateikiami rinkos dalyvių 2001 m. ekonomikos rodiklių vertinimai ir prognozės 2002-iesiems.
2002 m. pradžioje LLRI apklaustų rinkos dalyvių nuomone, 2001 m. Lietuvos ekonomika augo, gerėjo įmonių ir gyventojų padėtis. Panašios tendencijos turėtų būti ir šiemet.
Anot LLRI tyrimo dalyvių, 2001 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas išaugo 4,2 proc., t. y. mažiau, nei teigia oficiali statistika, ir 2002 m. augs panašiais tempais, 4,4 proc. Manoma, kad šiemet užsienio prekybos augimas šiek tiek lėtės: importo – nuo 13 iki 12 proc., eksporto – nuo 16,4 iki 15,8 proc.
Kaip rodo LLRI atliktų tyrimų rezultatai, pastaraisiais metais nuolat mažėjo šešėlinės ekonomikos. Pasak rinkos dalyvių, 2001 m. šešėlinė ekonomika sudarė apie 19 proc. BVP, tačiau jos mažėjimas lėtės ir 2002 m. ji bus panašaus lygio kaip ir prieš metus.
Kaip ir anksčiau, LLRI tyrimo duomenys rodo, kad kainos šalyje augo sparčiau, nei teigia oficialūs šaltiniai. Rinkos dalyvių nuomone, 2001 m. vartotojų kainos vidutiniškai pakilo 2,6 proc., gamintojų – 1,8 proc. Prognozuojama, kad šiemet kainos augs dar daugiau, atitinkamai 3,3 proc. ir 2,8 proc. Didžiausią įtaką kainų augimui daro monopolinių ir valstybės reguliuojamų kainų bei mokesčių didinimas.
Tyrimo duomenimis, 2001 m. gana smarkiai sumažėjo mokesčių našta, nuo 41 proc. BVP 2000 m. iki 36 proc. 2001 m. Manoma, kad mokesčių našta vėl didės ir 2002 m. sudarys apie 38 proc. BVP.
Kaip rodo LLRI tyrimo rezultatai, nuo Rusijos krizės užsitęsę įmonių sunkumai baigiasi, gerėja įmonių finansinė padėtis. Rinkos dalyvių nuomone, įmonių pelningumas, prieš pusantrų metų pasiekęs žemiausią ribą (4,6 proc.), pradėjo iš lėto augti. 2001 m. jis sudarė 6,1 proc. Augant įmonių pelningumui, pradėjo didėti pastaraisiais metais nuolat mažėjusi įmoniųnuosavo kapitalo grąža ir 2001 m. sudarė 10,4 proc. Kiti duomenų šaltiniai minėtų įmonių augimo tendencijų nepatvirtina. Rinkos dalyviai prognozuoja, kad šiemet įmonių pelningumas ir nuosavybės grąža augs ne taip sparčiai kaip pernai, atitinkamai 6,3 proc. ir 10,9 proc.
Pastaraisiais metais vis didesnę pelno dalį įmonės skyrė investicijoms. Anot rinkos dalyvių, 2001 m. buvo investuojama 66 proc. uždirbto pelno, tačiau šiemet ši dalis turėtų gerokai sumažėti, iki 56 proc. Tai gali būti siejama su nulinio reinvestuojamojo pelno tarifo panaikinimu. LLRI į tyrimą įtraukė naują klausimą – mokslui ir inovacijoms skiriamą įmonių išlaidų dalis. Kaip rodo tyrimo duomenys, šios išlaidos sudaro apie 7 proc. visų įmonės išlaidų.
Nepaisant ekonomikos augimo, didėjančių įmonių investicijų ir pelningumo, nedarbo lygis praktiškai nemažėjo. Rinkos dalyvių nuomone, 2001 m. pabaigoje nedarbo lygis buvo beveik toks pats kaip ir prieš metus – 13,9 proc. Šis vertinimas yra gerokai didesnis už oficialųjį Darbo biržos rodiklį, tačiau mažesnis už Lietuvos statistikos departamento atliekamo gyventojų užimtumo tyrimo duomenis. Tikėtina, kad nedarbui mažėti trukdė mokesčių našta, griežtas darbo santykių reguliavimas, apribotos galimybės užsiimti individualia ūkine-komercine veikla. Prognozuojama, kad, stabiliai augant ekonomikai ir gerėjant įmonių padėčiai, 2002 m. nedarbas po truputį mažės ir metų pabaigoje sudarys 13,5 proc.
Gerėjančią šalies ūkio būklę turėtų atspindėti gyventojų pajamos. Pasak rinkos dalyvių, pernai gerokai išaugo vidutinis darbo užmokestis (7 proc.) ir pasiekė aukščiausią lygį – 1 035 Lt – nuo 1997 m. Tačiau nepaisant kylančio darbo užmokesčio, gyventojų pajamos didėjo labai nedaug – tik 0,6 proc. Vieno namų ūkio nario vidutinės piniginės pajamos buvo 650 Lt/mėn. Tai rodo, kad mažėjo gyventojų kitų, su darbo samda nesusijusių pajamų, tarp jų pajamų iš individualios ūkinės veiklos, pensijų, indėlių palūkanų pajamų (dėl mažėjančių palūkanų normų). Prognozuojama, kad darbo užmokestis ir gyventojų piniginės pajamos šiemet augs daug sparčiau, atitinkamai iki 1061 Lt/mėn. ir 680 Lt/mėn.
Kaip ir anksčiau, LLRI respondentai mano, kad ir namų ūkių piniginės pajamos, ir darbo užmokestis yra beveik pusantro karto didesni, nei teigia oficiali statistika. Šis skirtumas byloja apie gan didelę neoficialiai gaunamų pajamų dalį.
Per 2001 m. nepasikeitė namų ūkių santaupoms ir investicijoms skiriama pajamų dalis (ketvirtadalis). Tačiau jei santaupoms buvo skiriama 1 proc. daugiau pinigų, namų ūkių investicijos per metus sumažėjo 9 proc. Kadangi pajamos didėjo labai nedaug, o kainos kilo, galima teigti, kad išaugo einamojo vartojimo išlaidos ilgalaikio vartojimo sąskaita, o pats vartojimas didėjo nedaug. LLRI apklausos dalyviai mano, kad, augant namų ūkių pajamoms, 2002 m. didės namų ūkių santaupos ir investicijos, atitinkamai 3 ir 5 proc.
LLRI tyrimo prognozuoja, kad JAV dolerio kursas kils lito atžvilgiu ir 2002 m. pabaigoje sieks 4,1 litų už 1 JAV dolerį.
Apie tyrimo metodiką
LLRI pradėjo Lietuvos ekonomikos tyrimą 1997 m. Pagrindinis tyrimo tikslas – pateikti Lietuvos ekonomikos rodiklių vertinimus ir prognozes, paremtas rinkos dalyvių nuomone, apžvelgti veiksnius, galėjusius turėti įtakos šiems vertinimams ir lūkesčiams, palyginti rinkos dalyvių vertinimus su oficialių institucijų ir kitų šaltinių duomenimis, pateikti ryškesnių skirtumų interpretacijas.
LLRI tyrimas remiasi rinkos dalyvių sutarimo paradigma, kuri yra grindžiama racionalių lūkesčių teorija. Ši teorija teigia, kad ekonominis kintamasis gali būti siejamas su pastebimais procesais, o rinkos dalyviai formuoja savo vertinimus ir prognozes, susijusias su šiais procesais, panaudodami visą jiems prieinamą informaciją. Būtent rinkos dalyvių lūkesčiai lemia jų veiksmus, kartu ir ekonomikos plėtros tendencijas.
Tyrimo dalyviai vertina ir prognozuoja šiuos ekonominius rodiklius: BVP augimą, šešėlinės ekonomikos dalį BVP, importo ir eksporto augimą, vartotojų ir gamintojų prekių kainų pokyčius, santykinę mokesčių naštą, lito ir JAV dolerio kursą, nedarbo lygį, vidutinį darbo užmokestį, namų ūkių pajamas, investicijas ir santaupas, įmonių pelningumą, nuosavybės grąžą ir investicijas, mokslui ir inovacijoms skiriamą išlaidų dalį, įmonių paskolų palūkanų normas, VVP pelningumą ir nebankinių paskolų dalį paskolų rinkoje.
Šiame tyrime dalyvavo 44 rinkos dalyviai. Lietuvos ekonomikos tyrimo rezultatai bus pristatyti lietuvių ir anglų kalbomis išleistoje knygoje. Tyrimą rėmė „Glaxo Welcome“, „Lietuvos telekomas“, „Linas“, „Ragutis“, „Skanska Statyba“.
