Tenkinus visų Seimo narių pasiūlymus kitų metų valstybės biudžetui, papildomos išlaidos deficitą didintų iki 4,6 proc., skelbia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Nuo kitų metų ES lygiu grįžtantys fiskalinės drausmės reikalavimai – ne vienintelis aspektas, į kurį vertėtų atsižvelgti priimant 2024 m. valstybės biudžetą.
„Biudžeto svarstymas Seime – įtemptas. Jau dabar Seimo narių ir valstybės institucijų papildomoms reikmėms pateikti siūlymai siekia 1,3 mlrd. eurų. Didžioji dalis šių pasiūlymų numatyto finansavimo neturi – lėšų šaltinis lieka neapibrėžtas, o kitas išlaidas mažinančių rekomendacijų nėra. Jeigu Seimas tenkintų kiekvieno politiko poreikius, papildomos išlaidos biudžeto deficitą didintų net iki 4,6 proc. Tuomet tektų taikstytis su sudėtingomis Europos Komisijos taikomomis perviršinio deficito procedūromis“, – pabrėžė LLRI jaunesnioji ekspertė Reda Simonaitytė-Mikulė.
Antradienį pristatytame LLRI leidinyje „Kaip gyvenome 2022-aisiais? 2022 m. viešojo sektoriaus ir valstybės biudžeto rodiklių analizė“ pabrėžiama, kad 2022 m. valdžios sektoriaus deficitas 2022 m. siekė 426 mln. eurų. Nors nuo 2020 m. jis mažėjo kone 6 proc., valdžios išlaidos toliau lenkia pajamas.
„Deficitas yra viena pagrindinių priežasčių, didinančių valstybės skolą. Jo kryptingai nemažinant, didėja tikimybė, jog ateityje gyventojai ir valstybė gali susidurti su rimtais iššūkiais, pavyzdžiui, augančiais mokesčiais, didesnėmis išlaidomis palūkanoms valstybės skolai padengti, infliacija“, – kalbėjo LLRI ekspertė.
Tą rodo ir skaičiai. 2022 m. valstybės skolos palūkanos siekė beveik 250 mln. eurų. Kiekvienam gyventojui per metus vidutiniškai tai atsiėjo po 90 eurų. „2024 m. biudžete yra numatyta, kad skolos aptarnavimo kaštai išaugs net iki 460 mln. eurų – našta kiekvienam iš mūsų didės dvigubai.
Nuo 2007 m. skolos dydis, tenkantis vienam gyventojui, užaugo beveik 6 kartus. To priežastis – augančios valstybės išlaidos ir kartu su jomis nuolat didėjantys skoliniai įsipareigojimai. Didėjanti skola ir jos aptarnavimo kaštai tampa vis didesniu įsipareigojimu, kuris slegia mūsų, mokesčių mokėtojų, pečius“, – teigė R. Simonaitytė-Mikulė.
Naštą ateityje gali didinti ir netvarus valstybės ilgalaikių įsipareigojimų finansavimas. „Demografiniai rodikliai siunčia aiškų signalą – Lietuvoje mažėja jaunų bei didėja vyresnio amžiaus žmonių dalis visuomenėje. Dėl to dabartinė pensijų sistema, daugiausiai paremta pensijų finansavimu iš einamųjų įmokų (angl. pay-as-you-go), darosi nebetvari.
2024 m. biudžete išlaidos šiai sričiai numatyta suma augs kone 17 proc., lyginant su 2022 m. Tačiau to gali būti negana“, – kalbėjo LLRI jaunesnioji ekspertė.
Todėl, jos teigimu, valstybei derėtų išlaikyti mokestines paskatas senatvei kaupti savarankiškai ir nuosekliai didinti įmokos į II pakopos pensijų fondus tarifą, taip priartinant jį prie pasaulyje rekomenduotino 10 proc. tarifo. Tokiu būdu didėjančių išlaidų spaudimas valstybei mažės, o gyventojai galės tikėtis oresnės senatvės.
Leidinyje „Kaip gyvenome 2022-aisiais? 2022 m. viešojo sektoriaus ir valstybės biudžeto rodiklių analizė“ pateikiami atsakymai į klausimus, kaip ir kur naudojami gyventojų sumokami mokesčiai, kokie įsipareigojimai slegia valstybės pečius bei kaip tai atsiliepia žmonių gerovei.
Su visu leidiniu „Kaip gyvenome 2022-aisiais? 2022 m. viešojo sektoriaus ir valstybės biudžeto rodiklių analizė“ galite susipažinti šioje nuorodoje.