Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pristato 18-ąjį Lietuvos ekonomikos tyrimą, kuriame pateikiamos rinkos dalyvių Lietuvos ekonomikos rodiklių patikslintos prognozės 2006-iesiems ir lūkesčiai 2007-iesiems.
2006 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais LLRI atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos ūkio augimas 2006-2007 m. lėtėti neturėtų. Apie spartų ekonomikos augimą liudija ne tik rodikliai – jis vis stipriau juntamas gyventojų piniginėse ir atsispindi gerėjančiose gyvenimo sąlygose. Nepaisant kainų augimo, sparčiai kylantis darbo užmokestis leidžia gyventojams ne tik patenkinti būtiniausius buitinius poreikius, bet ir kasmet vis daugiau susitaupyti bei investuoti. Įmonių pelningumas toliau stabiliai auga. Ne taip optimistiškai nuteikia vis dar aukšti šešėlinės ekonomikos rodikliai, negerėjanti investicinė aplinka šalyje, nesilpstanti emigracija ir konstruktyvios politikos vakuumas bandant spręsti šias problemas.
› Makroekonomika
Šiame tyrime LLRI apklausti rinkos dalyviai kėlė 2006 m. prognozes puse procentinio punkto ir mano, kad šiemet ekonomika paaugs 6,8 proc. 2007 m., jų nuomone, Lietuvos bendrasis vidaus produktas ūgtels dar 6,5 proc.
Tačiau situacija vidaus rinkoje tyrimo dalyvių nebuvo įvertinta vien teigiamai. Net 44 proc. LLRI apklausos dalyvių mano, jog pastaraisiais metais investicinė aplinka Lietuvoje negerėjo. Kaip priemones, kurios padėtų pritraukti investicijų į šalį, rinkos dalyviai vardijo (pagal dažnumą): mokesčių pertvarką, ypač darbo jėgos mokesčių mažinimą, taip pat mokesčių reglamentavimo supaprastinamą; nuolat minėtas ir biurokratijos mažinimas, emigracijos ir darbo jėgos kvalifikacijos problemų sprendimas, reformos žemės rinkoje, ypač žemės paskirties liberalizavimas. Eurą kaip vieną iš esminių priemonių minėjo tik 5 proc. tyrimo dalyvių – visi akivaizdžiai teikė pirmenybę vidinių mokestinių, reguliacinių ir biurokratinių problemų sprendimui.
Apskritai, euro įvedimui kaip ekonomikos stūmokliui ypatingą dėmesį skiria toli gražu ne visi rinkos dalyviai. 56 proc. atsakiusiųjų manė, kad šalis patirtų ekonominių nuostolių neįsivedus euro, tačiau nemaža dalis – 44 proc. – manė, jog ekonomika dėl to labai nenukentėtų.
Nepaisant pirmųjų mokesčių reformos žingsnių, rinkos dalyviai nėra linkę smarkiai mažinti šešėlinės ekonomikos rodiklių – šiais ir ateinančiais metais ji, manoma, turėtų mažėti maždaug po vieną procentinį punktą. Tyrimo dalyviai prognozuoja, kad 2006 m. šešėlinė ekonomika bus vienu procentiniu punktu mažesnė nei 2005 m. ir sudarys 20 proc. BVP. Kitais metais rinkos dalyviai tikisi šešėlinės ekonomikos dalį sumažėsiant dar šiek tiek, iki maždaug 19 proc.
Šiame tyrime rinkos dalyvių klausėme kiek, jų nuomone, reikėtų sumažinti darbo apmokestinimą norint iš esmės sumažinti šešėlinės ekonomikos (įskaitant ir darbo užmokesčio mokėjimą vokeliuose) apimtis. Tyrimo dalyviai buvo paprašyti nurodyti tarifą. Atsakymų vidurkis buvo 16,8 proc. – mažesnis tarifas nei Vyriausybės nedrąsiai planuojamas mažinimas iki 20 proc. Tačiau didžioji dauguma tyrimo dalyvių mano, jog norint sumažinti šešėlinę ekonomiką tarifą reikia mažinti iki 15 proc. Nemažai atsakiusiųjų minėjo, kad vien gyventojų pajamų mokesčio tarifo sumažinimo nepakaks – kaip kitos būtinos priemonės buvo minimos lubos „Sodrai“ ir „Sodros“ tarifo mažinimas.
Infliacija pastaruoju metu buvo vertinama kaip ypatingas rodiklis, kurio svyravimas aukštyn buvo akylai stebimas vertinant Lietuvos galimybes prisijungti prie euro zonos. Pasak rinkos dalyvių, 2006 m. vartotojų kainos augs 4,6 proc., o gamintojų apie 5,5 proc., palyginti su atitinkamai 3,9 ir 4,3 proc. praeitais metais. 2007 m. vartojimo prekių ir paslaugų kainos didės 5 proc., gamintojų – 5,6 proc. Vartojimo kainų indeksą didina išaugusios energetikos kainos, kelti transporto paslaugų įkainiai, gausios biudžeto išlaidos, naftos kainos ir dėl kylančio darbo užmokesčio neblėstančio vartojimo auginama vidaus paklausa.
Rinkos dalyviai mano, kad ir eksporto, ir importo augimo tempas greitėja. Šiais ir ateinančiais metais importo ir eksporto augimas, tyrimo dalyvių nuomone, bus labai panašus, nors importas augs šiek tiek sparčiau. Rinkos dalyvių vertinimu, 2006 m. eksportas augs 14,9 proc., o importas – 15,3 proc. 2007 m. augimo tempai turėtų išlikti panašūs, mažės tik keliomis dešimtosiomis procento: eksportas augs 14,6 proc., o importas – 15 proc.
Nedarbo skaičiai ir toliau sparčiai mažėja (2006 m. – 5,8 proc., 2007 m. – 5,4 proc.). Jie detaliau neaptariami, nes šis rodiklis nebėra reprezentatyvus ir neatspindi realios situacijos rinkoje. Nedarbo šiandien realiai nėra, yra rimtas darbuotojų trūkumas, todėl nedarbo lygio rodiklis prarado aktualumą ir praktinę vertę.
Rinkos dalyviai mano, kad mokesčių našta svyruoja, bet smarkiai nemažėja. Tyrimo duomenimis, 2006 m. mokesčių našta sudarys 34,6 proc., palyginti su 34,1 proc. 2005-aisiais. Kitais metais mokesčių našta turėtų mažėti vienu procentiniu punktu iki 33,7 proc.
› Namų ūkiai
LLRI tyrimo duomenimis, po iki 2004-ųjų trukusios stagnacijos, darbo užmokestis jau kelerius metus iš eilės auga labai sparčiai. Anot rinkos dalyvių, 2006 m. vidutinis darbo užmokestis didės apie 11 proc. (arba 127 litais per mėnesį) ir sudarys 1295 Lt/mėn. 2007 m. darbo užmokesčio augimas išlaikys tokius pat sparčius augimo tempus – darbo užmokestis turėtų paaugti beveik 12 proc. ir siekti 1449 Lt/mėn. ateinančių metų gale.
Augant darbo užmokesčiui, sparčiai didėja namų ūkių pajamos. Tyrimo duomenimis, vidutinės piniginės namų ūkio pajamos vidutiniam namų ūkiui 2006 m. sudarys 2307 Lt/mėn., ir bus net dešimtadaliu (9,5 proc.) didesnės nei prieš metus. Prieš pusę metų rinkos dalyviai tikėjosi tik 2,8 proc. pajamų išaugimo 2006-aisiais. Prognozuojama, kad 2007 m. namų ūkių pajamos augs dar sparčiau nei 2006 metais – apie 12,5 proc. – ir sudarys apie 2594 Lt/mėn. Pajamos vienam ūkio nariui peržengs 1000 litų ribą ir sudarys 1017 litų per mėnesį.
Gera žinia ta, kad augant namų ūkių pajamoms po būtiniausių išlaidų rinkos dalyviams lieka vis didesnė dalis laisvų pinigų. Ir šiais, ir ateinančiais metais pajamų dalis, skiriama santaupoms ir investicijoms, sparčiai didėja ir lenkia darbo užmokesčio augimą. Rinkos dalyviai mano, kad santaupoms 2006 m. žmonės skiria net dešimtadaliu didesnes sumas nei 2005 m. Sutaupoma per mėnesį šiais metais virš 354 litų, palyginti su 322 litais prieš metus. Tuo tarpu ilgalaikio vartojimo prekėms įsigyti šiais metais skiriama net penktadaliu daugiau lėšų nei pernai – 406 litai per mėnesį. Santaupos šiais metais sudarys 15 proc. namų ūkių biudžeto, o investicijos žymiai daugiau – beveik 18 proc. Prognozuojama, kad 2007 m. investicijos augs apie 19 proc. ir metų gale sudarys apie 482 litus per mėnesį, arba 19 proc. namų ūkio biudžeto. Santaupos ūgtels 16 proc. iki 411 litų per mėnesį ir sudarys 16 proc. namų ūkių biudžeto.
› Įmonės
LLRI tyrimas rodo, kad šiais metais įmonių pelningumas ir nuosavybės grąžos rodikliai labai nesikeis. 2006 m. grynojo pelningumo rodiklis nežymiai, keliomis dešimtosiomis, didintas iki 6,6 proc. 2007 m. jis turėtų išlikti toks pats. Nuosavybės grąža taip pat išlaiko nuolatinį augimą – apie 12 proc. šiais metais ir puse procentinio punkto daugiau 2007-aisiais. Tikėtina, kad optimistinę rinkos dalyvių prognozę lemia tebesitęsiantis Lietuvos ekonomikos augimas, auganti paklausa ir su naryste ES siejama nauda. Vis mažėjanti kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla, konkurencija dėl jos ir su tuo susiję kaštai gali turėti neigiamos įtakos finansiniams rodikliams.
› Apie tyrimo metodiką
Lietuvos ekonomikos tyrimą LLRI pradėjo 1997 m. Pagrindinis tyrimo tikslas – pateikti Lietuvos ekonomikos rodiklių vertinimus ir prognozes, paremtas rinkos dalyvių nuomone, apžvelgti veiksnius, galėjusius turėti įtakos šiems vertinimams ir lūkesčiams, palyginti rinkos dalyvių vertinimus su oficialių institucijų ir kitų šaltinių duomenimis, pateikti ryškesnių skirtumų interpretacijas.
LLRI tyrimas remiasi rinkos dalyvių sutarimo paradigma, kuri yra grindžiama racionalių lūkesčių teorija. Ši teorija teigia, kad ekonominis kintamasis gali būti siejamas su pastebimais procesais, o rinkos dalyviai formuoja savo vertinimus ir prognozes, susijusias su šiais procesais, panaudodami visą jiems prieinamą informaciją. Vertinimai ir prognozės yra tuo patikimesni, kuo daugiau informacijos turi rinkos dalyviai. Tikėtina, kad daugiausia informacijos apie ekonomikos procesus turi asmenys, nuolat naudojantys ją savo tiesioginėje veikloje, o jų veiklos sėkmė atspindi informacijos apdorojimo gebėjimus.
18-ajame Lietuvos ekonomikos tyrime dalyvavo 41 ekspertas. Respondentų atranka nėra reprezentacinė: tyrimo dalyviai neskirstomi pagal jų atstovaujamas veiklos rūšis, įmones ar regionus – dalyvauti apklausoje kviečiami sėkmingai dirbančių įmonių darbuotojai.
Šį tyrimą rėmė UAB “IF draudimas”, UAB DK “PZU Lietuva”, AB “Ragutis” ir UAB “Santa Monica Networks”.
