Prognozės 2003-iesiems (patikslintos) ir 2004-iesiems
RINKOS DALYVIAI GYVENTOJAMS IR ĮMONĖMS PROGNOZUOJA GERESNIUS 2004-UOSIUS
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pristato 12-ąjį Lietuvos ekonomikos tyrimą, kuriuo pateikiamos rinkos dalyvių patikslintos prognozės 2003-iesiems ir 2004 m. prognozės.
2003 m. liepos-rugpjūčio mėn. atlikto tyrimo duomenimis, 2003 m. Lietuvos ekonomikos augimas spartės, toliau kils gyventojų pajamos, mažės skolinimosi kaina, tačiau įmonių finansiniai rodikliai iš esmės nesikeis. Prognozuojama, kad 2004 m. Lietuvos ūkis augs panašiais tempais, sparčiau didės namų ūkių pajamos, gerės įmonių finansinė padėtis.
Rinkos dalyvių nuomone, 2003 m. bendrasis vidaus produktas augs 6,2 proc., palyginti su 5,2 proc. 2002 m. Rinkos dalyviai 1.1 proc. punktu padidino sausio mėn. skelbtą BVP augimo prognozę. Kaip rodo tyrimas, šalies ūkį ir toliau augina vidaus rinkos ir eksporto plėtra. Anot rinkos dalyvių, 2004 m. Lietuvos ekonomikos augimo tempai iš esmės nesikeis ir sudarys 6,1 proc. Tyrimo duomenimis, rinkos dalyvių optimistinius lūkesčius stiprina artėjanti narystė Europos Sąjungoje. Rinkos dalyviai vieningai teigiamai vertina Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą poveikį mūsų šalies ekonomikai ir teigia jį būsiantį stipriausią 2005-2007 m.
Prognozuojama, kad šiemet eksporto augimas kiek spartės, o importo lėtės, ir, priešingai nei 2002 m., eksporto augimo tempai vėl lenks importo. Pasak rinkos dalyvių, 2003 m.eksportas augs 12,3 proc., o importas – 11,7 proc. Šių metų liepos mėnesį rinkos dalyviai nepakeitė eksporto augimo prognozės, tačiau ankstesnę importo augimo prognozę sumažino 1.1 proc. punkto. Tai galima būtų aiškinti po 2001 m. šuolio sulėtėjusiais investiciniais procesais bei lito atžvilgiu silpnėjančiu JAV doleriu, dėl kurio mažėja litais išreikšta importo vertė. Kita galima priežastis – sumenkę lūkesčiai dėl gyventojų pajamų ir kasdienio vartojimo reikmėms skiriamų lėšų augimo.
Manoma, kad 2004 m. užsienio prekybos, ypač importo, augimas spartės. 2004 m. eksportas turėtų didėti 12,7 proc., o importas – 12,4 proc. Kaip rodo tyrimo rezultatai, eksportas ir toliau augs sparčiau nei importas. Prognozės dėl spartesnio eksporto augimo greičiausiai susijusios su laukiamu JAV ir euro zonos ekonomikų atsigavimo bei artėjančia Lietuvos naryste Europos Sąjungoje.
LLRI tyrimo duomenimis, šešėlinio sektoriaus apimtys nesikeičia ir tebesudaro penktadalį šalies ekonomikos. Nors šių metų pradžioje rinkos dalyviai tikėjosi, kad šešėlinės ekonomikos šiek tiek mažės, liepos mėnesį jie vis dėlto padidino savo prognozę iki 2002 m. lygio. Tikėtina, kad tokias prognozes daugiausia lemia nemažėsianti mokesčių našta. Anot rinkos dalyvių, 2004 m. šešėlinės ekonomikos dalis BVP turėtų mažėti iki 19 proc. Kadangi mokesčių našta nesikeis ir kitąmet, taip pat nemažės verslo ir darbo reguliavimų, prognozuojamas šešėlinės ekonomikos mažėjimas greičiausiai siejamas su galimu drausminančiu artėjančios narystės Europos Sąjungoje poveikiu.
Kaip rodo tyrimas, kainų augimas šiemet bus panašus kaip ir pernai. Rinkos dalyviai teigia, kad 2003 m. pabaigoje vartojimo prekių ir paslaugų kainų augimas sudarys 1,4 proc., o gamintojų – 1,1 proc. Svarbu paminėti, kad metų pradžioje rinkos dalyviai tikėjosi daug spartesnio kainų augimo (atitinkamai 2,4 ir 1,7 proc.). Tam įtakos galėjo turėti sumenkę lūkesčiai dėl namų ūkių pajamų ir vartojimo augimo. Kainų augimą taip pat stabdo tvirtos lito pozicijos JAV dolerio atžvilgiu, tebestiprėjanti konkurencija vidaus rinkoje bei augantis darbo našumas.
Prognozuojama, kad sparčiau augant namų ūkių pajamoms ir vidus vartojimui, 2004 m. kainos augs daugiau nei šiemet. Anot rinkos dalyvių, per 2004 m. vartojimo prekių ir paslaugų kainos pakils 2,2 proc., gamintojų – 1,8 proc. Be gyventojų pajamų augimo, tokioms prognozėms įtakos greičiausiai turi artėjanti narystė Europos Sąjungoje, tolesnis akcizų tarifų didinimas.
Stabiliai augant ekonomikai, toliau gerėja padėtis darbo rinkoje. Rinkos dalyviai teigia, kad 2003 m. pabaigoje nedarbo lygis bus 11,3 proc., palyginti su 12,7 proc. 2002 m. pabaigoje. Gerėjant lūkesčiams, šių metų viduryje rinkos dalyviai sumažino savo ankstesnę prognozę 0.5 proc. punkto. Tikimasi, kad nedarbas ir toliau gan sparčiai mažės ir 2004 m. pabaigoje sudarys 10,5 proc.
Kaip rodo tyrimas, mokesčių naša jau kelis metus iš eilės nesikeičia. Rinkos dalyvių nuomone, 2003 m. ir 2004 m. mokesčių našta bus panašaus lygio kaip ir per pastaruosius dvejus metus – apie 36 proc. BVP. Metų pradžioje buvo prognozuojamas nedidelis mokesčio naštos augimas (iki 37 proc.), tačiau liepos mėnesį prognozė buvo sumažinta, greičiausiai dėl laukiamo didesnio BVP augimo.
Po praėjusių metų stagnacijos 2003 m. vėl tikimasi darbo užmokesčio augimo, nors ir nelabai didelio. Rinkos dalyvių nuomone, 2003 m. vidutinis darbo užmokestis didės 2,2 proc. (23 Lt/mėn.) ir sudarys 1062 Lt/mėn. Reikia paminėti, kad metų pradžioje rinkos dalyvių prognozės buvo optimistiškesnės (4 proc. augimas iki 1081 Lt/mėn.). Nepaisant dabar laukiamo didesnio nedarbo mažėjimo, darbo užmokesčio augimo prognozė buvo sumažinta, tikėtina, sumenkus įmonių pelningumo augimo lūkesčiams. Vis dėlto mažėjant nedarbui bei stiprėjančios konkurencijos sąlygomis augant darbo jėgos paklausai, įmonės yra priverstos didinti atlyginimus kvalifikuotiems darbuotojams, kurių lyginamasis svoris didėja.
Kaip rodo tyrimas, 2004 m. darbo užmokestis augs daug sparčiau – 6,4 proc. (68 Lt/mėn.) ir vidutiniškai sudarys 1130 Lt/mėn. Tam įtakos greičiausiai turės tolygiai mažėjantis nedarbas ir auganti darbo jėgos paklausa, sparčiau augsiantis įmonių pelningumas bei artėjančios narystės Europos Sąjungoje perspektyvos.
Stabiliai augant ekonomikai, toliau gerėja namų ūkių padėtis, nors šiemet prognozuojamas lėtesnis namų ūkių pajamų augimas nei 2002 m. Rinkos dalyviai mano, kad 2003 m. namų ūkių vidutinės piniginės pajamos augs 2,8 proc. (52 Lt/mėn.), palyginti su 8 proc. 2002 m., ir sudarys 1918 Lt/mėn. Pajamas didina augantis užimtumas, mažėjantis nedarbas, kylantis darbo užmokestis, didinamos pensijos. Svarbu paminėti, kad rinkos dalyviai smarkiai sumažino metų pradžioje skelbtą namų ūkių augimo prognozę (6,6 proc. iki 1990 Lt/mėn.). Kadangi darbo užmokesčio augimo prognozė buvo sumažinta ne taip smarkiai, o lūkesčiai dėl nedarbo mažėjimo netgi pagerėjo, galima daryti išvadą, kad santūresnes prognozes dėl gyventojų pajamų augimo lėmė mažėjančios kitos, nesamdomojo darbo pajamos (pvz. pajamos iš verslo).
LLRI tyrimas rodo, kad kitąmet namų ūkių padėtis vėl turėtų pastebimai gerėti. Rinkos dalyvių nuomone, 2004 m. namų ūkių vidutinės pajamos augs 7,1 proc. (137 Lt.) ir sieks 2055 Lt/mėn. Tokie lūkesčiai daugiausiai siejami su prognozuojamu spartesniu darbo užmokesčio augimu bei toliau mažėsiančiu nedarbu.
Tyrimo duomenimis, šiemet didės tiek namų ūkių santaupų, tiek investicijų, nors po 2002 m. šuolio investicijų augimas smarkiai lėtės, o santaupų daugės daug sparčiau. Anot rinkos dalyvių, ilgalaikio vartojimo prekėms įsigyti šiemet vidutiniškai bus skiriama 256 Lt/mėn., arba 7,1 proc. (17 Lt/mėn.) daugiau nei 2002 m. Santaupos sudarys 260 Lt/mėn., arba 12,6 proc. (29 Lt/mėn.) daugiau nei pernai. Kasdienio vartojimo reikmėms – maistui, drabužiams, komunalinėms, transporto, ryšių paslaugoms ir t.t. – bus skiriama vos 6 Lt/mėn. daugiau nei 2002-aisiais. Sparčiau augančios santaupos ir vėl turėtų sudaryti didesnę namų ūkių pajamų dalį nei investicijos, nors reikia paminėti, kad nuo 2002 m. santaupoms ir investicijoms skiriamos lėšos yra apylygės. Šių metų viduryje rinkos dalyviai padidino tiek namų ūkių santaupų, tiek investicijų prognozes. Tuo tarpu sumenkus lūkesčiams dėl namų ūkių pajamų augimo, kasdienio vartojimo apimčių augimo prognozė (7,2 proc. augimas iki 100 Lt/mėn.) buvo gerokai sumažinta. Patikslintos 2003 m. prognozės rodo, kad santaupų ir investicijų daugės kasdienio vartojimo sąskaita.
Santaupų ir investicijų augimas siejamas su augančiomis gyventojų pajamomis. Gerėjant lūkesčiams, investicijas augina vis platesnis naudojimasis bankų paskolomis, išperkamąja nuoma, gyvybės draudimu. Naujoji gyventojų pajamų apmokestinimo tvarka suteikia papildomų paskatų investicijoms.
Kylant darbo užmokesčiui ir namų ūkių pajamoms, namų ūkių santaupų ir investicijų turėtų ir toliau daugėti, tačiau santaupų augimui sulėtėjus, investicijos vėl augs sparčiau nei santaupos ir sudarys didesnę pajamų dalį. Prognozuojama, kad 2004 m. santaupos augs 8,5 proc., o investicijos 12,1 proc., o jų apimtys tebebus apylygės – atitinkamai 282 Lt/mėn. ir 287 Lt/mėn.
LLRI tyrimo duomenimis, įmonių pelningumo ir nuosavybės grąžos rodikliai 2003 m., palyginti su 2002 m., nekis, tačiau 2004-ieji įmonėms turėtų būti sėkmingesni. Rinkos dalyvių nuomone, 2003 m. įmonių grynasis pelningumas vidutiniškai sudarys 5,7 proc. Panašios tendencijos stebimos ir nagrinėjant nuosavybės grąžos rodiklį. Pasak tyrimo dalyvių,įmonių nuosavybės grąža 2003 m. vidutiniškai sieks 9,9 proc., palyginti su 9.2 proc. 2002-aisiais.
Rinkos dalyviai šiek tiek sumažino anksčiau skelbtas įmonių pelningumo ir nuosavybės grąžos prognozes. Santūresnes prognozes greičiausiai lėmė neišsipildę lūkesčiai dėl spartesnio Vakarų šalių ekonomikos atsigavimo, stiprėjanti konkurencija vidaus rinkoje, kuri skatina įmones mažinti ne tik sąnaudas, bet ir pelno maržas, bei didėjanti kvalifikuoto darbo paklausa ir kaštai.
Kaip rodo tyrimo rezultatai, įmonių finansinė padėtis 2004 m. gerės. Tikimasi, kad grynasis pelningumas vidutiniškai augs iki 6,1 proc., nuosavybės grąža – iki 10,4 proc.Tikėtina, kad šiems lūkesčiams įtakos turi narystės ES perspektyvos ir laukiama nauda, augsianti vidaus paklausa.
Pastaraisiais metais įmonės vis didesnę pelno dalį skyrė investicijoms, tačiau 2002 m. ši tendencija pasikeitė. Rinkos dalyviai teigia, kad reinvestuojamojo pelno augimas šiemet stabtelės, o nuo 2004 m. vėl šiek tiek didės. 2003 m. turėtų būti reinvestuota apie 53 proc. uždirbto pelno, palyginti su 66 proc. 2001 m., o 2004 m. šis rodiklis didės iki 55 proc.
Kaip rodo LLRI tyrimas, mažėjant investicijoms, mažiau lėšų skiriama inovacijoms, moksliniams ir rinkos tyrimams, darbuotojų apmokymui, naujų technologijų diegimui. Pasak rinkos dalyvių, 2003 m. tyrimams ir inovacijoms bus skiriama 5,5 proc. visų įmonių išlaidų, palyginti su 5,8 proc. 2002 m. ir 7,2 proc. 2001 m. Šių metų pradžioje buvo manoma, kad tyrimams ir inovacijoms skiriamų išlaidų dalis šiemet nesikeis, bet liepos mėnesį prognozė buvo šiek tiek sumažinta. Tačiau gerėjant įmonių finansinei padėčiai 2004 m. šių išlaidų dalis turėtų didėti iki 6,2 proc.
Stabili šalies politinė ir finansinė padėtis bei palūkanų normų kritimas pasaulinėse rinkose toliau mažina VVP pelningumo normas Lietuvoje. Rinkos dalyvių nuomone, 2003 m. pabaigoje 3 m. iždo obligacijų pelningumas pirminėje rinkoje sieks 4,3 proc. Prognozuojamas pelningumas yra aukštesnis už 3 m. iždo obligacijų vidutinį pelningumą 2003 m. liepos pradžioje (3,48 proc.). Reikia paminėti, kad šių metų pradžioje rinkos dalyviai tikėjosi aukštesnio pelningumo (4,67 proc.). Tikėtina, kad prognozė buvo sumažinta sumenkus lūkesčiams dėl spartesnio JAV ir euro zonos šalių ekonomikos atsigavimo.
Rinkos dalyviai nesitiki reikšmingų VVP pelningumo pokyčių 2004 m. Prognozuojama, kad 3 m. iždo obligacijų pelningumas 2004 m. pabaigoje sudarys 4,27 proc. Laukiamas VVP pelningumo mažėjimas gali būti siejamas su Lietuvos naryste ES ir mažėjančia investicijų rizika.
Tyrimo duomenimis, 2003 m. skolinimosi iš komercinių bankų kaina turėtų toliau mažėti, nors ne taip smarkiai kaip per pastaruosius dvejus metus. Rinkos dalyviai mano, kad 2003 m. pabaigoje 1 m. trukmės paskolą litais bus galima gauti už 6,07 proc., palyginti su 7,04 proc. 2002 m. pabaigoje, o 5 metų trukmės paskolos litais kainuos 5,91 proc. metinių palūkanų, palyginti su 6,86 proc. prieš metus. Kaip ir VVP atveju, rinkos dalyviai sumažino sausio mėnesį skelbtas prognozes. Skolinimosi bankuose kainą mažina stabili šalies finansinė padėtis, stipri bankų konkurencija ir aukštas Lietuvos bankų sistemos likvidumas. Rinkos dalyviai mano, kad per 2004 m. skolinimosi bankuose kaina turėtų dar mažėti: 1 m. trukmės paskolos litais kainuos 5,98 proc., o 5 metų – 5,91 proc. metinių palūkanų.
Anot LLRI tyrimo ekspertų, ne banko paskolų (įskaitant lizingo, faktoringo paslaugas) rinkos dalis nesikeis ir toliau sudarys 18 proc. rinkos.
Rinkos dalyviai prognozuoja, kad 2003 m. pabaigoje vienas JAV doleris bus vertas 3,16 lito. Tai yra kiek daugiau nei 2003 m. liepos mėnesio pabaigoje buvęs kursas rinkoje. Rinkos dalyviai sumažino sausio mėnesį išsakytą prognozę 0,20 lito. 2004 m. laukiama JAV dolerio vertės augimo. LLRI tyrimo duomenimis, 2004 m. pabaigoje vienas JAV doleris kainuos 3,33 lito.
Apie tyrimo metodiką
LLRI pradėjo Lietuvos ekonomikos tyrimą 1997 m. Pagrindinis tyrimo tikslas – pateikti Lietuvos ekonomikos rodiklių vertinimus ir prognozes, paremtas rinkos dalyvių nuomone, apžvelgti veiksnius, galėjusius turėti įtakos šiems vertinimams ir lūkesčiams, palyginti rinkos dalyvių vertinimus su oficialių institucijų ir kitų šaltinių duomenimis, pateikti ryškesnių skirtumų interpretacijas.
LLRI tyrimas remiasi rinkos dalyvių sutarimo paradigma, kuri yra grindžiama racionalių lūkesčių teorija. Ši teorija teigia, kad ekonominis kintamasis gali būti siejamas su pastebimais procesais, o rinkos dalyviai formuoja savo vertinimus ir prognozes, susijusias su šiais procesais, panaudodami visą jiems prieinamą informaciją.
Šiame tyrime dalyvavo 66 ekspertai. Tyrimą rėmė „Commercial Union Lietuva“, „Kappa Packaging Baltic“, „Linas“, „Ragutis“ ir „Constructus“.
