„Stebime valdžią“: Europa Komisija siūlo supaprastinti darbuotojų iš trečiųjų šalių judėjimą

Rubrikoje „Stebime valdžią“ šią savaitę aptariame Europos Komisijos iniciatyvą supaprastinti darbuotojų iš trečiųjų šalių judėjimą ir Lietuvos valdžios žingsnius žemės politikos reformai įgyvendinti. 

Supaprastintas darbuotojų iš trečiųjų šalių judėjimas

Europos Komisija bando atsiliepti į ekonominės stagnacijos ir darbuotojų trūkumo Sąjungoje iššūkius. Šalia į pagalbą nuo karo bėgantiems ukrainiečiams orientuotų veiksmų, tokių kaip specialiai jiems skirtos darbo paieškos Europoje platformos kūrimas, EK siūlo keisti ir bendras vienkartinio leidimo gyventi ir dirbti taisyklėse. Tarp pasiūlymų:

  • Prievolė valstybėms narėms priimti paraiškas dėl vienkartinio leidimo pateiktas šalies viduje, o ne tik iš trečiųjų šalių.
  • Reikalavimas įvykdyti visas biurokratines procedūras, tokias kaip vizos išdavimas ar darbo rinkos testas, per nustatytą 4 mėnesių periodą.
  • Neatšaukti leidimų darbuotojams pakeitus darbdavį ar praradus darbą bent 3 mėnesiams.

Taip pat pagal pasiūlymus, siekdami ilgalaikio leidimo gyventi, darbuotojai galės pragyventi reikalaujamus 5 metus ne vienoje valstybėje narėje – laikotarpiai praleisti skirtingose šalyse sumuosis. Į bendrą jo buvimo ES laikotarpio skaičiavimą taip pat bus įtrauktas laikino gyvenimo, studijų, ar prieglobsčio pagrindu bet kurioje ES valstybėje narėje praleistas laikas. Galiausiai, siekiama patobulinti šeimos narių atgabenimo procedūras pašalinant integracijos reikalavimus, o vaikams gimusiems ES automatiškai suteikti gyventojo statusą.  

Sveikiname tokią Europos Sąjungos iniciatyvą. Supaprastintas darbuotojų iš trečiųjų šalių judėjimas yra bene labiausiai neišnaudotas išteklius reikšmingai, prisidėsiantis prie visos bendrijos ekonominio atsigavimo ir augimo. Imantis veiksmų karpyti komplikuotas biurokratines grandines, galima būtų elgtis ir drąsiau. Kadangi darbuotojui būtų leidžiama keisti darbdavį ir net šalį, tokia procedūra kaip darbo rinkos atitikimo testas prarandą bet kokia prasmę. Vietoje nustatytų laiko limitų, ją galima būtų iš viso panaikinti leidžiant ir darbuotojams ir darbdaviams laisvas tartis tarpusavyje be institucijų įsikišimo. 

Reikšmingas žingsnis siekiant efektyvesnio Lietuvos ekonomikos augimo

Sausį Aplinkos ministerija pranešė apie planuojamą žemės politikos reformą, o šiuo metu vyksta įstatymų pakeitimų svarstymo ir tobulinimo darbai, kuriais siekiama, be kita ko, palengvinti statybų sektoriuje veikiančių subjektų naštą.

Vienas reformos tikslų – tai besidubliuojančių institucijų funkcijų konsolidavimas ir nuoseklios valstybės politikos formavimo delegavimas Aplinkos ministerijai tokiose srityse, kaip, pavyzdžiui, žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės.

Įgyvendinus šiuos pokyčius, mažėtų administracinė našta, valstybinės žemės valdymas būtų skaidresnis, o tai skatintų efektyvesnį Lietuvos ekonomikos vystymasi, be to, pokyčiai padėtų didinti žemės valdymo ir naudojimo efektyvumą.

Pokyčius paskatino susiklosčiusi ydinga praktika, kai kelios institucijos kuruoja tuos pačius žemėvaldos ir žemėtvarkos klausimus, tačiau juos vertina skirtingai. Dėl to valstybinės žemės sklypų naudojimo procedūros yra ilgos, perteklinės ir kuriančios administracinę naštą, kuri stabdo teritorijų planavimo ir statybos procesus.

Vienas tokių pavyzdžių – tai pastato aukščio nustatymas. Jis įprastai nustatomas projekte ir atliekant matavimus. To paties pastato aukščio nustatymą skirtinguose etapuose kuruoja dvi skirtingos ministerijos – Aplinkos ir Žemės ūkio ministerija. Vertinant aukštį, ministerijos taiko skirtingą aukščio matavimo atskaitos tašką, todėl yra fiksuojami skirtingi to paties pastato aukščiai. Dėl to kyla konfliktai dėl pastatyto pastato atitikties statinio projektui. Taip sukuriama papildoma administracinė našta projektuotojui ir statytojui, nes jie gaišta išteklius teikiant paaiškinimus ir papildomą skaičiavimą. 

Projekto rengėjai taip pat pabrėžia, kad Nacionalinės žemės tarnybos vykdoma politika mažina investuotojų ar finansuotojų pasitikėjimą valstybinėje žemėje įgyvendinamais projektais, be to, sudaromos kliūtys naujų objektų vystymui. Praktikoje esama atvejų, kai Nacionalinė žemės tarnyba neišduoda arba laiku neišduoda reikiamų sutikimų, taip pat nederina projektų ir pan. Dėl to nuolatos inicijuojami teisminiai ginčai. Tačiau pati Nacionalinė žemės tarnyba neinicijuoja teisės aktų pakeitimų dėl teisinio reguliavimo tobulinimo.

Šie pokyčiai yra reikšmingas žingsnis siekiant efektyvesnio Lietuvos ekonomikos augimo, žemės išteklių naudojimo optimizavimo, taip pat ir konkurencingumo didinimo. Priėmus pataisas sumažės derinančių institucijų procesuose. Dėl to savivaldos projektų įgyvendinimas bus greitesnis, bus kuriama didesnė vertė visuomenei, nebus stabdomas gyventojams ir savivaldybėms reikalingų iniciatyvų įgyvendinimas, atitinkamai pagerės verslo, ekonomikos, teritorinės infrastruktūros vystymo prielaidos, sumažės administracinė našta.