LLRI atliko ekspertizę dėl Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių
atliekų tvarkymo įstatymo 2, 7, 8, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo 6
1, 7
1 straipsniais
įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2, 4, 6, 12, 32 straipsnių, aštuntojo (1) skirsnio ir 5 priedo pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 11(1), 12(1) straipsniais, aštuntuoju (2) skirsniu ir 16 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto ir teikia savo pastabas.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo uždaviniai sukurti tam, kad aplinka būtų apsaugota nuo pakuočių ir pakuočių atliekų poveikio arba tas poveikis būtų sumažintas ir taip užtikrintas aukštas aplinkosaugos lygis. Šio tikslo yra siekiama importuojančioms ir gaminančioms įmonėms iškeliant pakuočių surinkimo ir perdirbimo uždavinius. Nepasiekus šių uždavinių, įmonės apmokestinamos taršos mokesčiu.
Naujas įstatymo projektas yra inicijuotas argumentuojant, kad dabartinės sistemos rezultatai prasti ir siūlo priemones pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo rezultatams gerinti.
Išskirtinės teisės suteikimas
Įstatymo projekte siūloma, kad pakuočių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymą turėtų teisę organizuoti tik įstatymo 10 straipsnyje nurodyta gamintojų ir importuotojų organizacija. Šiai organizacijai gamintojai ir importuotojai galėtų pavesti vykdyti visas šio įstatymo jiems nustatytas pareigas. Ji turėtų vienyti daugiau nei pusės Lietuvos rinkai tiekiamų pakuočių tiekėjų ir jai būtų suteikiama išskirtinė ir vienintelė licencija pakuočių atliekų tvarkymo organizavimui.
Šis siūlymas iš esmės keičia šiandienines pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo rinkos sąlygas. Jis kritikuotinas dėl šių argumentų:
1. Įstatymo pakeitimai suteiktų išimtinę teisę vienai organizacijai vykdyti pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą. Monopolinė teisė vykdyti pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą šiurkščiai pažeistų konkurencinę aplinką pakuočių atliekų tvarkymo rinkoje, nes kitoms organizacijoms ar įmonėms nebeliktų galimybės konkuruoti su šia organizacija. Šiandien egzistuojanti rinka būtų monopolizuota. Dėl šios nuostatos atitikimo Konstitucijai ir Konkurencijos įstatymui turėtų pasisakyti LR Konkurencijos taryba.
2. Dabartinis įstatymas gamintojams suteikia galimybę tvarkyti atliekas patiems, pirkti kitų subjektų paslaugas ar mokėti taršos mokestį. Įstatymo pataisos panaikintų galimybę įmonėms pačioms sudaryti sutartis su pakuočių atliekų perdirbėjais. Gamintojai ir importuotojai privalėtų mokėti taršos mokestį arba naudotis licencijuotos organizacijos paslaugomis. Taip ne tik monopolizuojama atliekų tvarkymo organizavimo rinka, bet ir užkertamas kelias alternatyviais būdais tvarkyti atliekas, t.y. gamintojams sudaryti sutartis su perdirbėjais.
3. Įmonės, teikiančios atliekų surinkimo ir perdirbimo paslaugas, po vienintelės tvarkymo organizacijos įkūrimo, turėtų vienintelį surinkimo ir perdirbimo paslaugų pirkėją. Tai sudarytų prielaidas atsirasti monopsoninėms kainoms (kai rinkoje yra tik vienas pirkėjas) ir nepagrįstas vienintelio pirkėjo galias mažinti paslaugos kainą. Taip būtų pažeidžiamas efektyvus jėgų balansas rinkoje, kuris užtikrina ir rinkos kainas vartotojams, ir įmonių pelnus, kurie motyvuoja teikti paslaugas, investuoti ir taip garantuoti ilgalaikes paslaugas.
4. Siūloma sistemos reforma grindžiama tuo, kad nepavyksta pasiekti užsibrėžtų pakuočių atliekų tvarkymo tikslų, tačiau pagrindinė priemonė motyvuojanti įmones efektyviau imtis pakuočių atliekų surinkimo ir perdirbimo yra taršos mokesčio dydis. Būtent jis motyvuoja įmones tvarkyti atliekas ar mokėti taršos mokestį. Šiandieninė atliekų tvarkymo sistema ir paremta tuo, jog valstybė per taršos mokestį sukuria motyvaciją gamintojams pirkti pakuočių ir jų atliekų surinkimo ir perdirbimo paslaugas (arba tvarkyti jas pačioms). Todėl prieš iš esmės keičiant sistemą būtina atsakyti į klausimą, ar visiškai išnaudotos taršos mokesčio teikiamos galimybės užtikrinti didesnį pakuočių atliekų surinkimą bei ar realios apskritai yra įsipareigotos surinkimo užduotys bei jų tempai.
5. Siūloma sistemos reforma taip pat grindžiama įtarimais, kad pažymų už perdirbtas atliekas išdavimas nėra skaidrus. Tačiau valstybės rankose yra pirminė priemonė šiam įtarimui išsklaidyti – perdirbėjų galinčių išduoti pažymas apie perdirbtas atliekas licencijavimas. Pasitvirtinus tokiems įtarimams valstybė turi visas priemones bausti įmones ir atimti licencijas. Tai, jog įvedamas vienintelis atliekų tvarkymo organizatorius nepadidina sistemos skaidrumo perdirbimo grandyje. Rinkos koncentravimas negali būti priemonė veiklos efektyvumui ir skaidrumui didinti. Tai gali užtikrinti tik konkurencija, kuri šiuo atveju yra sunaikinama.
6. Būtina atsižvelgti į tai, kad sukūrus monopolinę pakuočių atliekų tvarkymo organizaciją valstybei atsiras paskatos ją reguliuoti. T.y. numatyti jos elgesio rinkoje taisykles, klientų diskriminavimo draudimą, reguliuoti kainas ir kitus veiklos aspektus. Šiandien šiuos klausimus išsprendžia konkurencinės rinkos veikimas.
Pakuočių registras
Įstatymo projekte siūloma, kad būtų steigiamas pakuočių registras ir gamintojas ar importuotojas privalėtų registruoti visas vidaus rinkai tiekiamas pakuotes. Toks naujas reikalavimas apsunkintų veiklos sąlygas verslui. Pagal dabartinį įstatymą įmonės pačios vykdo pakuočių apskaitą ir teikia ataskaitas Aplinkos apsaugos ministerijai.
Papildomi reikalavimai rinkos dalyviams
Atliekų tvarkymo įstatymą siūloma papildyti eile naujų reikalavimų atestuojant sąvartynus eksploatuojančius asmenis, pavojingų atliekų tvarkytojų licencijų išdavimui, atestuojant pavojingų atliekų tvarkytojus. Naujų reikalavimų darbuotojams įvedimas apsunkintų potencialių rinkos dalyvių įėjimą į rinką bei esančių rinkos dalyvių veiklą. Įmonės veikiančios šioje srityje yra suinteresuotos savo darbuotojų profesionalumu, nes konkurencingoje aplinkoje profesionali darbo jėga sukuria kokybiškesnį produktą, todėl papildomi reikalavimai nėra būtini. Abejotina, ar šie nauji reikalavimai nėra pertekliniai, nes pavojingų atliekų tvarkymo veikla yra reguliuojama ir licencijuojama, norėdamos užsiimti šia veikla, įmonės turi gauti licenciją. Sąvartynų eksploatacijai reikalingas gamtos išteklių naudojimo leidimas ir būtina išpildyti eilę kitų saugumo reikalavimų.
Išvados ir rekomendacijos
Siūlomi pakeitimai panaikintų konkurenciją pakuočių bei pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo rinkoje. Nepakeitus taršos mokesčio bei pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo mokesčio santykio, nebus sukurta prie geresnio įstatymo tikslų įgyvendinimo vedanti motyvacijų grandinė.
Dėl visų išvardintų priežasčių LLRI rekomenduoja atsisakyti įstatymo projekte siūlomų pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimų, nes jie pažeistų konkurencijos principus ir panaikintų galimybę potencialių ūkio subjektų veiklai ir konkurencijai pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo rinkoje. Įstatymo projektas neveda link geresnio įstatyme reglamentuojamų tikslų įgyvendinimo.
