Per pastaruosius dvidešimt metų privačių mokyklų daugėjo net tris kartus. Jose mokosi 5 procentai šalies moksleivių. Tačiau situacija gali keistis – valdžia registravo net kelis pasiūlymus dėl mokymosi tokiose mokyklose finansavimo. Seime registruotas siūlymas biudžeto lėšas skirti tik tiems mokiniams, kurie mokosi ne pelno siekiančiose privačiose mokyklose. Panašų pakeitimą siūlo ir Švietimo ministerija, o socialdemokratai tai ragina įrašyti į rengiamą nacionalinį susitarimą dėl švietimo. Kaip keisis privačių mokyklų finansavimas?
Laidoje dalyvauja Seimo narys Remigijus Žemaitaitis ir Vilniaus m. mero pavaduotojas Vytautas Mitalas.
Laidą veda Lietuvos laisvosios rinkos instituto Švietimo centro vadovė Marija Vyšniauskaitė.
Taip pat laidoje tradicinė rubrika „Stebime valdžią“, kurioje apie svarbiausius valdžios sprendimus trumpai:
Nepritariame:
Toliau sprendžiama dėl pensijų didinimo. Seime šis projektas po truputį juda į priekį. Savo nuomonę dėl Prezidento siūlymo kitąmet pensijas didinti sparčiau išreiškė ir Vyriausybė. Jos nutarime teigiama, kad papildomai padidinus vien bazinės pensijos dydį, asmenų, uždirbusių daugiau nei minimalioji mėnesinė alga, pensijos didėtų santykinai mažiau nei tų, kurie gavo mažesnius atlyginimus. Dėl šios priežasties Projektą siūloma tobulinti.
Būtina prisiminti, kad vienas iš pensijų reformos tikslų buvo depolitizacija. Tam pasitelktas pensijų indeksavimo mechanizmas, pagal kurį pensijų dydis priklausytų nuo atlyginimo augimo tempo paskutinius septynerius metus.
Nors šis indeksavimas ir nebuvo tobulas, pensijos tapo mažiau priklausomos nuo politikų užgaidų ar artėjančių rinkimų. Siūlymas didinti pensijas nesilaikant įtvirtintos formulės arba jų dydį keisti priklausomai nuo subjektyvių kriterijų yra žingsnis atgal.
Nepritariame:
Seime toliau svarstomi didesni mokesčiai viduriniajai klasei. Ietys laužomos dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimo. Jį siūloma kelti tik mažiau uždirbantiems, tuo tarpu NPD taikymą norima apriboti.
Jei 2019 m. NPD buvo taikomas asmenims, uždirbantiems iki 2555 eurų „ant popieriaus“, tai kitąmet mažesniais mokesčiais džiaugtis galėtų tik tie, kurie uždirba apie 1860 eurų. 2021 m. NPD galėtų būti taikomas tik uždirbantiems iki maždaug 1614 eurų „ant popieriaus“. Tai – tikra viduriniosios klasės apgavystė.
Kartu svarstoma ir dėl 32 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifo įvedimo. Tokio dydžio GPM visiškai panaikintų Sodros lubas, kuriomis siekta mokesčių naštą padaryti labiau atitinkančia išmokas. Valdžia ciniškai laužo pažadus, duotus gyventojams mokesčių reformos metu, ir panašu, sustoti nežada – jau diskutuojama ir dėl 35 ar net 40 proc. dydžio GPM tarifo.
Nepritariame:
Toliau plečiami valstybiniai verslai. Šįsyk siūloma keisti biudžetinės įstaigos Lietuvos automobilių kelių direkcijos juridinę formą į valstybės įmonę. Tai reikštų, kad ji įgytų teisę vystyti verslą, teikti komercines paslaugas.
Kokių konkrečių transporto infrastruktūros paslaugų trūksta – nenurodoma. Jau dabar šiame sektoriuje veikia dar dvi valstybinės akcinės bendrovės „Kelių priežiūra ir „Problematika”, tad dar vienas valstybinis biznis tikrai nereikalingas. Trūkstamoms paslaugoms įgyvendinti galima pasitelkti privatų sektorių.
Puiku, kad matydama tendenciją kurti vis daugiau valstybinių verslų, Ekonomikos ir inovacijų ministerija rengia įstatymų pakeitimus, kad valstybės įmonių skaičius neaugtų. Deja, paskutinei iniciatyvai kelio užkirsti nespėta.
Nepritariame
Trišalėje taryboje buvo pristatytas Prezidento pasiūlymas suteikti laisvadienį auginantiems 1 vaiką. Šiuo metu mamadieniai suteikiami turintiems du ir daugiau vaikų.
Lengva dalinti dovanas kitų sąskaita ir neįvertinus pasekmių. Kad ir kokie kilnūs šio pasiūlymo tikslai – visų gyvenimo atvejų į laisvadienius nesudėsi. Jau buvo svarstomi ir laisvadienių siūlymai prižiūrintiems tėvus.
Dovanų dalyboms įgaunant tokį pagreitį, būtina, kad kiekvienas „dovanos“ gavėjas būtų informuotas apie tikrąją jos kainą. Jau dabar darbo vieta darbdaviams kainuoja pusantro karto daugiau, nei į rankas išmokamas atlyginimas, nes kita dalis sumokama mokesčiams. Valdžios dalinamos „nemokamos“ nedarbo dienos, darbdaviams kainuoja dar brangiau, nes per tą dieną darbuotojas nesukuria jokios vertės įmonei.
Dėl laisvadienių gausėjimo įmonės bus priverstos didinti kainas, mažinti atlyginimus ar imtis kitų priemonių. Lietuva jau ir taip yra viena iš daugiausiai nedarbo dienų Europoje turinčių valstybių.
Abejojame
Planuojami pakeitimai Privatizuotinų objektų sąraše. Jame nurodoma, kokie valstybiniai objektai numatomi atiduoti privačiam verslui. Sąrašą papildys valstybinė Mašinų bandymo stotis, valstybės valdomos Šiaulių banko akcijos, UAB „Toksika“, Klaipėdos rajono savivaldybė nusprendė savo įmonę „Stotis“ irgi perleisti į privačias rankas. Verslas turi būti privatus ne tik dėl to, kad tai nustato Konstitucija, tai taip pat apsaugo nuo situacijų, kai nuostolingų valstybinių “verslų” gelbėjimui švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai.
Tačiau nebesiūloma privatizuoti bendrovės „Kiaulių veislininkystė“. Argumentuojama, kad bendrovės atliekamos funkcijos – kiaulių auginimas ir pardavimas, yra reikalingos visuomenės reikmėms. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu. Kodėl to negalėtų daryti privatūs ūkiai?
Pritariame
Praėjusią savaitę trišalėje taryboje taip pat buvo svarstytas pasiūlymas keisti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo taikymą.
Jei eidami į darbą paslystate ir susilaužote ranką – išmoka mokama kaip už nelaimingą atsitikimą darbe. Nors nei dirbote, nei darbdavys galėjo tam užkirsti kelią.
Darbuotojui faktiškai niekas nesikeis – išmokos bus mokamos iš ligos ir motinystės draudimo. Padarius pakeitimą, būtų atsisakoma reguliavimo, kai darbdavys net ne darbovietėje yra atsakingas už darbuotojus.
Pritariame
Seimas siūlo vis dėl to legalizuoti mokymąsi šeimoje, nors Vyriausybė siūlė tam nepritarti.
Mokymosi namuose įteisinimas leistų šeimoms, kurių netenkina mokyklinė ugdymo kokybė, kurie nori ugdyti vaikus patys nebesidangstyti ligos ar specialiųjų poreikių pažymomis ir legaliai vaikus mokyti namuose.
Juo labiau, kad namų mokymas sėkmingai penkis dešimtmečius taikomas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Mokyti namuose leidžia ir 23 šalys Europoje, tarp jų kaimynai lenkai, latviai, estai. Valdžia turėtų labiau pasitikėti šeima, o ne manyti, kad kažkas vaikais gali pasirūpinti geriau nei jų tėvai.
Tuo labiau, kad galima numatyti saugiklius, užtikrinančius, kad vaikas gaus kokybišką išsilavinimą.
