Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. V-1491 „Dėl Siūlymo parduoti vaistinius preparatus gyventojams nuotoliniu būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą[1] (toliau – Įsakymo projektas), kuriuo keičiamas Siūlymo parduoti vaistinius preparatus gyventojams nuotoliniu būdu tvarkos aprašas, siūlant leisti vaistinėms nuotoliniu būdu parduoti receptinius vaistinius preparatus (toliau – vaistai) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones, tačiau ne savarankiškai, o naudojantis išimtinai valstybiniu e.sveikatos portalu (toliau – Siūlymas).
Atsižvelgiant į tai, kad:
- Įsakymo projekto rengėjai neįrodo, kad prekybos vaistais rinkoje yra problemų, kurias būtina spręsti būtent tokiu Siūlymu. Taip pat nepateikia argumentų, kodėl iki šiol vaistinėms nebuvo leista savarankiškai parduoti receptinius vaistus internetu;
- įgyvendinus Siūlymą, gali būti sudėtinga užtikrinti vaistinėms lygias sąlygas konkuruoti, mažėtų konkurencija;
- Siūlymo įgyvendinimas, netiesiogiai remtų didesnius vaistinių tinklus, diskriminuotų mažiau finansiškai pajėgias vaistines, atsirastų prielaidos korupcijai;
- kyla pagrįstos abejonės, kad valstybinis e.sveikatos portalas neužtikrintų tinkamo vartotojų duomenų saugumo;
- kompetentingų institucijų nustatyti daugybiniai e.sveikatos projekto vykdymo pažeidimai kelia abejonių, kad sistema bus sukurta kaip numatyta ir veiks sklandžiai;
- Lietuvoje vaistinių prieinamumas yra didžiausias tarp EBPO šalių, čia 100 000 gyventojų tenka 47 vaistinės,
LLRI siūlo Įsakymo projektą koreguoti, suteikiant teisę vaistinėms savarankiškai parduoti receptinius vaistus internetu.
Detalūs argumentai pateikiami toliau.
- Draudimas vaistinėms parduoti internetu receptinius vaistus nepagrįstai riboja vaistinių ūkinės veiklos ir vartotojo pasirinkimo laisves, neužtikrina sąžiningos konkurencijos
Pagal 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2011/62/ES (kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus, nuostatos dėl falsifikuotų vaistų pateikimo į teisėtą tiekimo tinklą prevencijos) ir Įsakymo projekto atitikties lentelę, Siūlymas neišplaukia iš Direktyvos nuostatų.
Nepagrįstas valstybės kišimasis į konkurencingą rinką nėra suderinamas su Konstitucijos 46 straipsniu, kuris nustato, kad „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“.
Asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus, pavyzdžiui, laisvai rinktis veiklos vykdymo formas ir priemones (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 5 d., 2009 m. balandžio 29 d., 2011 m. sausio 6 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimus). Valstybės įsikišimas ir ūkio subjektų veiklos pasirinkimų ribojimai turi būti objektyviai būtini ir proporcingi, be kita ko, numatyti įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2010 m. vasario 26 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimus).
Sisteminis Farmacijos įstatymo, kuriuo grindžiamas Projektas, vertinimas suponuoja, kad vaistinės gali siūlyti parduoti receptinius vaistus. Pardavimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Iš šio vertinimo negali būti daroma išvada, kad Farmacijos įstatyme yra numatyta galimybė poįstatyminiu teisės aktu išvis apriboti platformas, per kurias ūkio subjektas gali vykdyti savo veiklą. Todėl Projekto turinys neatitinka Konstitucinio Teismo suformuluoto Konstitucijos aiškinimo, pagal kurį ūkinės veiklos laisvės ribojimai turi būti įtvirtinti įstatymuose. Projekto reikalavimas receptinius vaistus parduoti naudojantis išimtinai valstybiniu e.sveikatos portalu yra ne ūkinės veiklos tvarkos nustatymas, o ūkinės veiklos laisvės ribojimas, nes tiesiogiai ribojamos ūkio subjektų galimybės savarankiškai priimti jų veiklai reikalingus sprendimus ir organizuoti savo veiklą.
Be to, valstybė negali neribotai kištis į asmens ūkinę veiklą, todėl nustatomais apribojimais neleistina paneigti esmines ūkinės veiklos laisvės nuostatas, tokias kaip ūkinės veiklos subjektų sąžininga konkurencija.
Primintina, kad sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio savireguliaciją, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 5 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d., 2015 m. kovo 5 d. nutarimai). Įsakymo projektu teikiamas Siūlymas nėra suderintas su subjektų sąžininga konkurencija, įgyvendinant Siūlymą, ši vertybė gali būti paneigiama.
Projekto rengėjai nurodo, kad vartotojas, pirkdamas receptinius vaistus per valstybinį e.sveikatos portalą, turės galimybę vienoje vietoje palyginti skirtingų vaistinių siūlomas konkretaus receptinio vaisto kainas. Jei vaistinėms būtų suteikta teisė parduoti receptinius vaistus savarankiškai jų interneto portaluose, vartotojai vis tiek galėtų gauti informaciją apie skirtingose vaistinėse parduodamus receptinius vaistus. Šiuo metu informacija apie receptinius ir nereceptinius vaistus, jų kainas ir konkrečias vaistines, kuriose galima juos įsigyti, jau yra prieinama platformose: https://www.vaistai.lt/, https://www.kainos.lt/. Šių platformų veiklą apsprendžia rinkos poreikis, ir tam nėra leidžiami mokesčių mokėtojų pinigai. Kadangi daugiau pirkimo būdo per e.sveikatos portalą išskirtinumų, palyginti su pirkimu tiesiogiai iš vaistinių interneto portalų, Įsakymo projekto rengėjai nenurodo, galima daryti prielaidą, kad Įsakymo projektu nepanaikinamos menamos kliūtys, dėl kurių iki šiol vaistinėms nebuvo leidžiama parduoti receptinius vaistus internetu. Todėl iki šiol vaistinėms nesuteikta teisė parduoti receptinius vaistus internetu nepagrįstai. Daugelis vaistinių jau dabar sėkmingai teikia nereceptinių vaistų pardavimo internetu paslaugą. Draudimas vaistinėms parduoti internetu receptinius vaistus nepagrįstai riboja vaistinių ūkinės veiklos ir vartotojo pasirinkimo laisves bei mažina vaistų prieinamumą.
Siūlymas neatitinka Konstitucinio Teismo jurisprudencijos dėl ūkinės veiklos ribojimų įtvirtinimo įstatymuose, taip pat iniciatyva riboti vaistų pardavimo būdus, vartotojus nukreipiant išimtinai į valstybinį e.sveikatos portalą, neatitinka sąžiningos konkurencijos, todėl pasiūlymas neatitinka ūkinės veiklos laisvės ribojimams keliamo reikalavimo atitikti sąžiningą konkurenciją ir jos nepaneigti.
- Projekto rengėjai nurodo laukiamus rezultatus, kurie nepagrindžia Siūlymo būtinumo.
Įsakymo projekto rengėjai neįvardina problemos, kurios sprendimui yra skirtas Siūlymas, bei nepagrindžia, kodėl nesuteikiama teisė vaistinėms parduoti receptinius vaistus internetu. Įsakymo projekto aiškinamajame rašte (toliau – Aiškinamasis raštas) nurodomi žemiau įvardinti laukiami rezultatai yra jau pasiekti arba gali būti pasiekti kitais būdais, arba šiuo Siūlymu rezultatai, kurių tikimasi, pasiekti nebus.
2.1. Lietuvoje nėra vaistinių prieinamumo problemos
Aiškinamajame rašte nurodoma, kad Siūlymo įgyvendinimas darys teigiamą įtaką vaistų prieinamumui. Šiuo metu Lietuvoje 100 000 gyventojų tenka daugiausia vaistinių iš Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių narių (žr. 1 pav.). Šis rodiklis Lietuvoje 2015 m. siekė 47,5, ir EBPO vidurkį (24,7) viršijo beveik 2 kartus. Tai leidžia daryti išvadą, kad vaistinių prieinamumas Lietuvoje yra itin didelis. Ir išlieka pastovus pastarąjį dešimtmetį (žr. 2 pav.). Vaistų prieinamumą taip pat galėtų užtikrinti daugelio vaistinių vykdomą nereceptinių vaistų pardavimą internete išplečiant leidimu parduoti ir receptinius vaistus.
2.2. Įgyvendinus Siūlymą, gali būti sudėtinga užtikrinti lygias sąlygas konkuruoti, mažėtų konkurencija
Aiškinamajame rašte nurodomi tokie laukiami rezultatai: „Patogumas gyventojams. Sąžininga vaistinių konkurencija kainomis ar papildomomis paslaugomis bei palankesnėmis pristatymo sąlygomis“ ir „Teigiamą įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai“. Įsakymo projekto rengėjai neįrodo, kad šiuo metu vaistų pardavimo rinkoje konkurencija nėra sąžininga, todėl nėra aišku, ar siekiamas rezultatas jau nėra užtikrinamas. Kadangi vaistinių sprendimas parduoti receptinius vaistus internetu, naudojantis e.sveikatos portalu, koks jis numatytas Siūlyme, yra savanoriškas, gali būti, kad vartotojai portale matys tik dalį rinkoje esančių konkretaus vaisto įsigijimo galimybių ir dėl to pastraipos pradžioje nurodytas laukiamas rezultatas nebus pasiektas. Tai taip pat sukuria grėsmę, kad ateityje vaistinių dalyvavimas šiame procese gali tapti privalomu. Tokiu atveju, mažesnės vaistinės gali būti nepajėgios dalyvauti prekyboje per valstybinį e.sveikatos portalą dėl šiam procesui įgyvendinti reikalingų sąnaudų, kurias sudarys vaistinės informacinės sistemos derinimo su e.sveikatos portalu darbai, aktualios informacijos suvedimas, jos atnaujinimo užtikrinimas ir pan.
Siūlymas vaistinėms nepalieka konkurencinių svertų. Parduodant vaistus internetu konkurencija galima ne tik kainomis, bet ir pavyzdžiui, internetinės prekybos platformos patogumu pirkėjui, įgyvendinus pasiūlymą, šis konkurencijos įrankis būtų eliminuojamas. Tai patvirtina ir Aiškinamajame rašte pateikiama informacija, kad vaistinės, parduodamos receptinius vaistus internetu, bus priverstos konkuruoti kainomis, taip pat pristatymo laiku ir pristatymo kaina. Tačiau prekių pristatymas savo esme nėra tiesiogiai su vaistinės veikla siejama paslauga. Tikėtina, vaistinės pristatymo paslaugas pirks rinkoje ir geresnę šių paslaugų kainą išsiderėti galės didesni vaistinių tinklai. Tuo Siūlymo įgyvendinimas diskriminuotų vaistines (ypač mažesnes), kurios neturėtų galimybės konkuruoti pasirinkdamos kitų nuotolinės prekybos paslaugos išskirtinumų.
Kyla abejonių, ar e.sveikatos portalas gebės užtikrinti lygias galimybes vaistinėms konkuruoti. Kadangi vartotojo pasirinkimą nulemsiančių kriterijų nebus daug, tikėtina, kad gali susiklostyti situacija, kad skirtingos vaistinės siūlys įsigyti tą patį vaistą vienodomis sąlygomis. Tokiu atveju pagrindiniu pasirinkimo veiksniu taps vieta kompiuterio ekrane, o e.sveikatos portalas susidurs su dilema, kurios vaistinės vaistą pasiūlyti geresnėje ekrano pozicijoje. Tuo būdu ne tik nebus užtikrinama nediskriminacinė konkurencinė aplinka, bet ir bus kuriamos prielaidos korupcijai.
Dirbtinai skatinant konkurenciją kainomis, rinkoje mažėja paskatos investuoti į paslaugų plėtrą ir jų vystymą. Įgyvendinus Siūlymą, vaistinių rinkoje gali mažėti paskatos investuoti į fizinių visuomenės vaistinių tinklą ir jo plėtrą, o mažesnių vaistinių atveju – užsiimti prekyba vaistais apskritai. Geriausią kainos ir kokybės santykį užtikrina rinkoje veikianti konkurencija. Mažėjanti konkurencija nesuteiks vartotojams geriausio kainos ir kokybės santykio paslaugų. Jei Siūlymo tikslas yra, kad žmonės už vaistus mokėtų mažiau (nors toks tikslas nėra nurodytas), tai jį įgyvendinus, rezultatas gali būti priešingas.
2.3. Kyla abejonių, kad valstybinis e.sveikatos portalas gali neužtikrinti tinkamo vartotojų duomenų saugumo
Aiškinamajame rašte nurodomas laukiamas teigiamas rezultatas: „Saugus paciento tapatybės nustatymas ir duomenų saugumas“. Įstatymo projekto rengėjai neįrodo, kad valstybė gebėtų užtikrinti vartotojų duomenų saugumą geriau nei privačios vaistinės. Taip pat neįrodo, kad privačios vaistinės, prekiaujant internetu neužtikrina asmenų duomenų saugumo ir negalėtų užtikrinti vartotojų tapatybės nustatymo. Todėl laukiamas rezultatas nepagrindžia Siūlymo būtinumo. Įstatymo projekto rengėjai taip pat nepateikia įrodymų, kad šiuo metu vaistinės, parduodamos nereceptinius vaistus internetu, netinkamai tvarko vartotojų asmens duomenis. Valstybės kontrolės Ataskaitoje pateikta informacija, kad valstybė teikdama e.sveikatos paslaugas „užtikrino ne visas ypatingos svarbos asmens duomenų saugumo priemones“. Tai kelia pagrįstas abejones, kad receptinius vaistus parduodant tik per e.sveikatos portalą, vartotojų asmens duomenys nebus tinkamai apsaugomi.
- Tikimybė, kad sistema neveiks – didelė, toliau bus švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai.
Valstybės kontrolė, 2017 m. atlikusi auditą[3], padarė išvadą, kad: „Visais sistemos plėtros etapais sprendimai kurti informacinę sistemą buvo priimami atsiradus finansavimo galimybėms, o ne nustačius veiklos poreikius. Analogiškai priimtas sprendimas dėl E. sveikatos sistemos 2015–2025 m. plėtros programos, bet vis dar nenuspręsta dėl E. sveikatos sistemos 2009–2015 m. plėtros programos metu sukurtų IS palaikymo <…> E. sveikatos sistemos 2015–2025 m. plėtros programoje kartojamos ankstesnio laikotarpio klaidos“.
Valstybės kontrolė taip pat apskaičiavo, kad e.sveikatos sistemos kūrimo projektui 2005 – 2020 m. laikotarpiu bus išleista apie 68,86 mln. eurų mokesčių mokėtojų lėšų, kurias sudarė ES investicijos kartu su valstybės biudžeto ir kitų finansavimo šaltinių lėšos. Atlikus Susisiekimo ministerijos inicijuotą kompleksinio e.sveikatos sistemos kūrimo auditą, konstatuotas: „Lėšų švaistymas ir neracionalus naudojimas, viešųjų pirkimų pažeidimai, stringanti sistema, nepasiteisinusios technologijos ir apmokėti nebaigti darbai“[4].
Tai leidžia spręsti apie daug metų besitęsiantį sveikatos sistemos nepajėgumą įgyvendinti tokio lygio projektus ir neatsakingą požiūrį į mokesčių mokėtojų lėšas. Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės atlikto audito išvadas, mažai tikėtina, kad receptinių vaistų prekyba, tarpininkaujant e.sveikatos portalui, vyktų sklandžiai ir kokybiškai.
Įgyvendinus Siūlymą vaistinės turėtų teisę pasirinkti, ar vykdyti receptinių vaistų prekybą internetu, naudojantis e.sveikatos portalu, ar nevykdyti tokios prekybos apskritai, atsižvelgiant į vaistinių išreikštą nepritarimą naujai tvarkai, gali būti, kad vaistinės pasirinks nevykdyti receptinių vaistų internetinės prekybos apskritai. Tuomet mokesčių mokėtojų pinigais padarytos valstybės investicijos į e.sveikatos portalo kūrimą būtų beprasmės.
Dėl šių priežasčių siūlome nepritarti Įsakymo projektui.
[1]Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/466e0ac2049011ea89c8a7a5d3a86552
[2] OECD (2017) Health at a Glance 2017, P. 189
Prieiga internetu: https://www.oecd-ilibrary.org/social-issues-migration-health/health-at-a-glance-2017_health_glance-2017-en
[3] 2017 m. balandžio 26 d. Valstybės kontrolės audito „Elektroninės sveikatos sistemos kūrimas“ ataskaita Nr. VA-2017-P-900-3-12
Prieiga internetu: https://www.vkontrole.lt/failas.aspx?id=3707
[4] Prieiga internetu https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/e-sveikatos-auditas-stringanti-sistema-issvaistytos-lesos-ir-milijonai-tolesnei-prieziurai
