Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos ir pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. 18-9897
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. 18-9897 (Projektas).
Projektu siekiama numatyti, kad žemės ūkio paskirties žemės maksimalus nuomos terminas negali būti ilgesnis nei 50 metų (įskaitant nuomos termino pratęsimą). Pritariame maksimalaus nuomos termino pratęsimui, tačiau siūlome valstybinę žemę ne tik nuomoti, bet ir parduoti.
Įsiteisėjus Projektui, faktinė situacija reikšmingai nepasikeis
Pagal galiojantį Žemės įstatymą, maksimalus žemės nuomos terminas yra 25 metai. Šis terminas gali būti pratęsiamas Vyriausybės nustatytais atvejais, tačiau ne ilgesniam terminui, negu nustatytas sutartyje. Taigi, pagal galiojantį reguliavimą, žemės nuomos sutartis jau ir taip negali būti ilgesnė nei 50 metų, o Projektu būtų tik panaikinama nuomininkų pareiga papildomai kreiptis dėl žemės nuomos termino pratęsimo. Be to, sudarius nuomos sutartį dėl maksimalaus 50 metų termino, tokia nuomos sutartis nebegalėtų būti pratęsiama, todėl teisės aktuose numatyta nuomos sutarties pratęsimo galimybė taptų beprasme.
Siūlomos priemonės nėra tinkamos siekiant Projekto tikslų
Kaip nurodoma Projekto aiškinamajame rašte, Lietuvoje yra 278 tūkst. ha privatizuojamos laisvos žemės fondo žemės. Iš jos apie 108 tūkst. ha yra laisvos valstybinės žemės ploto žemės ūkio paskirties žemės plotai, kurie šiuo metu nėra naudojami ūkininkaujančių asmenų, yra apleisti ir nenaudojami, prastos agrarinės būklės. Nenaudojamų apleistų valstybinės žemės plotų buvimas yra ekonomiškai nenaudingas valstybei, netvarkinga ir neprižiūrima žemė gadina kraštovaizdį ir kelia rūpesčių aplinkinių žemės sklypų naudotojams.
Nors valstybė yra suinteresuota, kad valstybinė žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama, saugoma ir joje būtų kuo mažiau apleistų žemės plotų, valstybei ar jos institucijoms nėra numatoma pareiga valstybinėje žemėje vykdyti ūkinę veiklą ar gerinti žemės kokybę, todėl kuo daugiau žemės ūkio paskirties žemės turi būti perleista privačion nuosavybėn.
Projekto aiškinamajame rašte pateikti ilgalaikio pobūdžio tikslai – skatinti didesnes investicijas į žemės ūkio paskirties žemę, užtikrinti ūkių stabilumą ir naujų ūkių steigimąsi – būtų efektyviau pasiekti, sudarant sąlygas ir skatinant žemės ūkio paskirties žemės pardavimą privatiems asmenims. Papildomai pažymėtina, kad galiojantys teisės aktai jau ir taip numato griežtą žemės ūkio paskirties žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja tvarką, aukštą žemės ūkio paskirties žemės savininkų ir valdytojų atskaitingumą. Todėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimas privatiems subjektams kurtų didesnę pridėtinę vertę, užtikrintų žemės ūkių stabilumą ir būtų ekonomiškai naudingesnis nei že
Todėl siūlome:
- Numatyti galimybę pratęsti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį daugiau negu vieną kartą.
- Atsisakyti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnyje numatyto draudimo parduoti laisvą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę.
Atsisiųsti ekspertizę galite čia>>
www.llri.lt
