Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Profesinių sąjungų įstatymo (toliau – PSĮ) Nr. I-2018 13, 17 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-784 (toliau – Projektas) bei teikia pastabas ir pasiūlymus.
nustatyti, jog darbuotojui, išrinktam į vienasmenį darbdavio lygiu veikiančios profesinės sąjungos valdymo organą ir sudariusiam su šia profesine sąjunga darbo sutartį, išskyrus darbo sutartį dėl papildomų darbo funkcijų, jo prašymu suteikiamos nemokamos atostogos visuomeninėms pareigoms atlikti. Šių atostogų trukmė negali viršyti vienos pagal profesinės sąjungos įstatus numatytos kadencijos (įgaliojimų) trukmės. Šių atostogų metu darbuotojui, išrinktam į vienasmenį darbdavio lygiu veikiančios profesinės sąjungos valdymo organą, išsaugoma jo darbo vieta.Siūlome nepritarti šiems pakeitimams dėl žemiau nurodytų priežasčių ir palikti šiuo metu galiojančią profesinių sąjungų įstatyme nustatytą tvarką.
Ne mažiau kaip 120 valandų per metus atleidimo nuo darbo laiko norma ir į ją neįskaitomas laikas prieštarauja proporcingumo principui, nes yra nepagrįstas, neturi aiškios paskirties bei didina naštą darbdaviams
Projekto rengėjai nepateikia jokių argumentų, kuriais remiantis atleidimo nuo darbo laiką siūlo didinti, ir kodėl būtent iki 120 valandų per metus. Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. įtvirtintas proporcingumo principas reikalauja, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės sudarytų kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržytų teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Kadangi šiuo atveju siūlomu reguliavimu sukuriama akivaizdi našta (papildomi darbdavio kaštai apmokant pailgintą laiką, kai darbuotojai atleidžiami nuo darbo) neargumentuojant jos būtinumo ir nepaaiškinant kaip pasiekta nauda atsvertų sukuriamą naštą, siūlomas pakeitimas prieštarauja proporcingumo principui.
Atkreiptinas dėmesys, kad Darbo kodekse (toliau – DK) jau dabar yra numatyta, jog profesinė sąjunga ar kiti darbuotojus atstovaujantys asmenys ir darbdavys gali susitarti ir dėl didesnio atleidimo nuo darbo laiko (168 str. 6 d.).
Ne mažiau kaip 3 savaičių, t.y. 120 valandų, per metus atleidimo nuo darbo laiko norma ir į ją neįskaitomas laikas ženkliai ir nepagrįstai didina darbo vietos sąnaudas
Laiko, kuomet profesinių sąjungų nariai nedirba, tačiau gauna atlyginimą, didinimas reikštų papildomas sąnaudas ūkio subjektams. 120 darbo valandų, kurios būtų skiriamos visiems profesinių sąjungų valdybų nariams, reiškia 15 darbo dienų, arba apie 6 proc. metų darbo laiko, kas savo ruožtu, lyginant su DK jau numatytomis 60 darbo valandų, reikštų dar papildomai apie 3 proc. išaugusią darbo vietos kainą. Be to, formuluotė „ne mažiau kaip“ nurodo, kad profesinės sąjungos gali reikalauti ir daugiau, o tai reiškia, kad profesinių sąjungų nariai dirbtų dar mažiau laiko, bet vis tiek gautų atlyginimą.
Taip pat atkreipiame dėmesį, jog projekto rengėjai nepagrindžia, kokias pareigas galėtų vykdyti profesinių sąjungų valdymo organai, jeigu į siūlomą nustatyti 120 valandų atleidimo nuo darbo laiką, skirtą profesinių sąjungų posėdžiams ir jų pareigoms atlikti, nebūtų įskaitomas profesinių sąjungų valdymo organų dalyvavimas komisijų, darbo grupių veikloje ar posėdžiuose, kai jų dalyvavimas yra numatytas teisės aktu ar darbdavio nurodymu.
Darbo vietos kaštų didinimas sumažintų Lietuvos patrauklumą investicijoms, ypač jei papildoma našta darbdaviui įvedama neargumentuotai.
Dvigubai ilgesnė atleidimo nuo darbo laiko norma ir į šį laiką neįskaitomas laikas išskirtinai profesinių sąjungų nariams prieštarauja lygiateisiškumo principui
Projekto aiškinamajame rašte nėra argumentuota, kuo grindžiamas siūlymas atleidimo nuo darbo laiko normą padidinti iki ne mažiau kaip 120 darbo valandų per metus bei nustatyti į jį neįskaitomą laiką. Tai prieštarauja DK 168 str., kuriuo nustatyta, jog darbuotojų atstovavimą darbdavio lygmeniu įgyvendinančių profesinių sąjungų valdymo organų ir darbo tarybų nariai bei darbuotojų patikėtiniai (toliau – darbuotojus atstovaujantys asmenys) pareigų vykdymo laikui nuo darbo atleidžiami ne mažiau kaip 60 darbo valandų per metus, už šį laiką paliekant jų vidutinį darbo užmokestį.
Nustačius išskirtinai profesinių sąjungų atstovams siūlomą taikyti 120 darbo valandų per metus laiko normą ir į šį laiką neįskaitomą laiką ne tik būtų nustatytos skirtingos garantijos darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims (165 str.), bet ir nederėtų su DK 161 str. bei Konstitucijoje įtvirtintu darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų lygiateisiškumo principu.
Nemokamų atostogų trukmė negali būti siejama su vienasmenio profesinės sąjungos valdymo organo kadencijos (įgaliojimų) trukme
Nei PSĮ, nei Projekto aiškinamajame rašte nėra apibrėžta vienos kadencijos (įgaliojimų) trukmė. Todėl galima manyti, kad vienasmenis valdymo organas, pvz., profesinės sąjungos pirmininkas gali būti išrenkamas ir pareigas eiti neterminuotai, kol nebūtų atšaukiamas profesinės sąjungos įstatuose nustatyta tvarka. Todėl nemokamų atostogų trukmė negali būti siejama su vienos kadencijos trukme, neįvedant maksimalios kadencijos trukmės ar galimo kadencijų skaičiaus.
Siūlomas kadencijos trukmės nemokamų atostogų laikas visuomeninėms pareigoms būtų įskaitomas į laiką, už kurį darbdavys privalėtų skirti apmokamas kasmetines atostogas
Pagal DK 137 str. 4 d., įstatymų nustatyta tvarka darbuotojas gali būti atleidžiamas nuo pareigos dirbti išsaugant jam darbo vietą, jei tai būtina visuomeninėms valstybinėms, piliečio ar kitoms pareigoms vykdyti. Todėl Projekte siūlomi pakeitimai, kad darbuotojo, išrinkto į vienasmenį profesinės sąjungos valdymo organą, prašymu jam yra skiriamos nemokamos atostogos darbo profesinėje sąjungoje (pagal sudarytą darbo sutartį) metu, gali būti priimti tik tuo atveju, jei toks darbas būtų pripažįstamas visuomenine, valstybine, piliečio ar kita pareiga. Jei tai būtų pripažįstama visuomenine pareiga, tai galėtų turėti Projekto rengėjų aiškinamajame rašte nenumatytas pasekmes.
Remiantis DK 127 str. 4 d. 8 p., išrinktam į vienasmenį darbdavio lygiu veikiančios profesinės sąjungos valdymo organą asmeniui jo darbo profesinėje sąjungoje pagal sudarytą darbo sutartį skiriamų nemokamų atostogų laikas būtų įskaitomas į laiką, už kurį skiriamos kasmetinės atostogos. Taigi, už laikotarpį, kurio metu darbuotojas būtų nemokamose atostogose ir dirbtų profesinėje sąjungoje pagal su ja sudarytą darbo sutartį, darbdavys privalėtų skirti darbuotojui kasmetines atostogas. Tai nepagrįstai pažeistų darbdavio interesus.
Vienos kadencijos (įgaliojimų) trukmės nemokamos atostogos sukels papildomą naštą darbdaviams tiek valstybiniame, tiek ir privačiame sektoriuose
Nemokamų atostogų, suteiktų darbuotojui, išrinktam į vienasmenį darbdavio lygiu veikiančios profesinės sąjungos valdymo organą kadencijos laikotarpiu, trukmės neapibrėžtumas ne tik ribotų darbdavių veiksmus, bet sudarytų nepagrįstų apsunkinimų planuoti, kada darbuotojas galėtų grįžti į darbą vertinant tai, kad PSĮ nėra numatyta kandencijos trukmė, galimas jų skaičius.
Be to, tai sukeltų ir papildomą naštą. DK 131 str. numatyta, kad darbdavys užtikrina darbuotojo teisę po nemokamų atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis negu buvusio darbo sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis sąlygomis, įskaitant teisę į darbo užmokesčio padidėjimą, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jeigu būtų dirbęs. Todėl siekiant netrikdyti verslo bei darbo procesų į šią saugomą darbo vietą laikinai būtų samdomas kitas darbuotojas, o tai yra papildomi kaštai (darbuotojų paieškos laikas, atrankos procedūros, įdarbinimo administraciniai kaštai ir t. t.).
Atkreiptinas dėmesys, kad DK 137 str. 7 d. įtvirtinta, jog darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti nustatytos trukmės nemokamas atostogas kolektyvinėje sutartyje numatyta tvarka. Todėl siūlymas nustatyti kadencijos trukmės nemokamas atostogas yra nepamatuotas, perteklinis ir teisiškai neapibrėžtas, kadangi PSĮ vienasmenio profesinės sąjungos valdymo organo kadencijų (įgaliojimų) skaičiaus ir jų trukmės nenumato.
Nuostatos (1) dėl darbdavio pareigos konsultuotis su profesine sąjunga dėl darbuotojų grupės atleidimo bei (2) išsaugoti atostogų metu darbuotojui, išrinktam į vienasmenį valdymo organą, darbo vietą yra perteklinės
Aukštesnės galios darbo santykius reguliuojančiame teisės akte, Darbo kodekse, jau nustatyta:
(1) 63 str., kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį ar inicijuoti darbo sutarties nutraukimą, darbdavys privalo informuoti darbo tarybą, kai jos nėra, – darbdavio lygmeniu veikiančią profesinę sąjungą ir konsultuotis su ja dėl būsimo grupės darbuotojų atleidimo iš darbo padarinių sušvelninimo (perkvalifikavimo, perkėlimo į kitas darbo vietas, darbo laiko režimo pokyčių, didesnių, negu šiame kodekse numatytos, išeitinių išmokų, įspėjimo terminų pratęsimo, laisvo laiko darbo paieškoms ir kita) priemonių. Konsultacijų metu šalys turi siekti sudaryti susitarimą dėl galimų neigiamų pasekmių realaus sušvelninimo.
(2) 125 str. 2 d., kad nemokamų atostogų laikotarpiu darbuotojui paliekama darbo vieta (pareigos).
Todėl šių nuostatų perkėlimas į PSĮ, kaip mažesnę teisinę galią turintį teisės aktą, būtų netikslingas.
