Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos ir pasiūlymai Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4224(2)
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4224(2) (toliau – Projektas).
Atkreipiame dėmesį į šias potencialias problemas:
- Atvirais kasiniais išgaunamų naudingųjų išteklių (pvz., žvyro) gavybai žemės paviršiuje esantys statiniai gali būti kliūtis naudingųjų išteklių eksploatacijai. Tačiau gręžiniais išgaunamų naudingųjų išteklių gavybai (pvz., dujų arba naftos) žemės paviršiuje esantys statiniai gali neturėti jokių kliūčių. Reikalavimas pastatus nugriauti visais atvejais gali apsunkinti šių išteklių gavybą.
- Kyla pavojus, kad ilgainiui įstatymo taikymas gali būti išplėstas, ir, pvz., gali būti draudžiama išgauti naujai atrastus žemės gelmių išteklius, jei teritorijoje stovi sudėtingesni pastatai, namai ir pan.
- Esminis konfliktas, t.y. kad žemės paviršius gali priklausyti privačiam asmeniui, o gelmės – tik valstybei, lieka neišspręstas. Be to, apribojus ūkinę veiklą (pvz., statybą) privačioje nuosavybėje, gali sumažėti privataus žemės sklypo vertė, o žmogus – patirti materialinę žalą.
Detalesnės pastabos Projektui
Projektu siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 20 str. 3 dalyje nurodytus statinius žemės savininkas ar naudotojas nuosavybės teise priklausančiame, suteiktame naudoti ar nuomojamame žemės sklype gali statyti sudaręs su Vyriausybės įgaliota institucija sutartį, įpareigojančią nugriauti šiuos statinius savo lėšomis, kai šiame sklype bus pradėtos naudoti žemės gelmės ir jų ištekliai.
Pakeitimais norima apsaugoti nenaudojamus žemės gelmių išteklius nuo veiksmų, bloginančių jų kokybę, gavybos sąlygas, nuo teritorijos užstatymo ar kitų veiksmų, trukdančių žemės išteklius naudoti ateityje. Taip pat suteikti teisinio aiškumo bei pašalinti teisės normų koliziją ir sudaryti galimybes žemės savininkams ar naudotojams vykdyti ūkinę veiklą nedarančią didelio neigiamo poveikio žemės gelmių būklei, jų ištekliams ir vertingosioms savybėms.
LLRI pritaria siekiui pašalinti teisės normų koliziją ir suteikti daugiau teisinio aiškumo, tačiau įžvelgia perteklinius žemės savininkų ar naudotojų teisių apribojimus, galinčius apsunkinti žemės gelmių išteklių eksploataciją ateityje. LLRI teikia savo pastabas ir pasiūlymus:
- Siūlome patikslinti Projekte siūlomą formuluotę „šio straipsnio 4 dalyje nurodyti statiniai turi būti nugriauti statytojo (užsakovo) lėšomis per vienus kalendorinius metus nuo tada, kai Vyriausybės įgaliota institucija informavo statytoją (užsakovą) ar žemės savininką apie planuojamą naudingųjų išteklių gavybą” nuostata, kad statiniai turi būti nugriauti statytojo (užsakovo) lėšomis per vienus kalendorinius metus nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos informavimo tik tuomet, kai minėtų statinių nugriovimas yra būtinas žemės gelmių išteklių eksploatacijai.
Projekto redakcija yra tinkama, kada reikalaujama nugriauti statinius, kai planuojama atvirais kasiniais (karjerais) išgaunamų naudingųjų išteklių gavyba. Kai planuojama skystų ar dujinių iškasenų gavyba šis reikalavimas yra perteklinis, kadangi jų gavybos principai ir technologijos skiriasi ir su žemės paviršiuje esančia infrastruktūra sąveikauja skirtingai.
Atvirais kasiniais išgaunamų naudingųjų išteklių (pvz., žvyro) gavybai žemės paviršiuje esantys statiniai gali būti kliūtis naudingųjų išteklių eksploatacijai. Gręžiniais išgaunamų naudingųjų išteklių gavybai (pvz., dujų arba naftos) žemės paviršiuje esantys statiniai gali neturėti jokių kliūčių, tad reikalavimas juos nugriauti visais atvejais gali apsunkinti šių išteklių gavybą. Pirma, gali susidaryti situacijų, kada žemės paviršiuje esantys statiniai netrukdys gręžiniais išgaunamų naudingųjų išteklių gavybai, tačiau eksploatacija bus atidėta metams, nes tiek laiko užtruks statinių nugriovimas. Antra, šioje situacijoje būtų nepagrįstai apribojamos žemės savininkų ar naudotojų, kurių žemės sklypai yra virš naudingųjų iškasenų telkinių, teisės, kadangi jie būtų priversti nugriauti statinius, visiškai netrukdančius išteklių eksploatacijai. Tad gręžiniais išgaunamų naudingųjų išteklių gavybos atveju, tokia redakcija yra perteklinė.
Pagal dabartinę praktiką skystų ar dujinių iškasenų telkiniams tokie apribojimai taikomi tol, kol nėra patvirtintas žemės gelmių naudojimo planas, arba nėra galiojančio telkinio naudojimo projekto. Patvirtinus vieną ar kitą telkinio naudojimo dokumentą, kuriame numatytos konkrečios telkinio naudojimo vietos, atitinkamų pastatų virš naudingųjų išteklių telkinio statyba galėjo būti leidžiama suderinus teritorijų planavimo (statybos) dokumentus su naudingųjų iškasenų telkinio naudotoju. Projekte siūloma 20 straipsnio redakcija gali išbalansuoti santykius tarp telkinio naudotojo ir žemės savininkų bei sukelti visuomenės nepasitenkinimą.
Statinio nugriovimo tik esant būtinumui nuostata yra reikalinga ir dėl to, kad nusprendus naudoti naudingąsias iškasenas turėtų būti atsižvelgiama į teritorijos naudojimo statuso įtaką valstybės interesams, socialiniams faktoriams, ekonominei naudai ir pan. Kai kurių telkinių ekonominė vertė gali būti mažesnė už statinių ir su jais susijusios veiklos verte. Tokiu atveju privalomas statinių nugriovimas būtų žalingas ne tik žemės savininkui ar naudotojui, bet ir visuomenei.
- Siūlome atsisakyti Projekte siūlomo apribojimo, leidžiančio statyti tik nesudėtingus statinius, išskyrus gyvenamuosius pastatus bei sodo namus, ir kitos (šiltnamių) paskirties pastatus (atitinkamai pakeičiant kitus susijusius teisės aktus).
Pagal projekto nuostatas statinių (pastatų) gyvavimas laike tampa sąlyginiu, t. y. statinys turės būti nugriautas, kai kils poreikis eksploatuoti žemės gelmių išteklius. Projekto autoriai, siekdami išvengti situacijų, kai, pvz., būtų griaunamas vienintelis šeimos būstas, siūlo susiaurinti leidžiamų statyti statinių grupę, numatant draudimą statyti gyvenamuosius statinius ir sodo namus. Ši nuostata apriboja žemės savininkų, kurių žemės sklypai yra virš naudingųjų iškasenų telkinių, teises.
Projekte jau yra numatytas saugiklis, užtikrinantis, kad prireikus eksploatuoti naudinguosius išteklius, statiniai bus nugriauti per vienus metus už žemės savininko ar naudotojo lėšas. Esant šiai nuostatai, nėra svarbu kokio tipo statiniai bus statomi, kadangi prieš pradedant statyti statinį statytojas (užsakovas) privalės sudaryti sutartį su Vyriausybės įgaliota institucija, pagal kurią, gavęs iš Vyriausybės įgaliotos institucijos informaciją apie planuojamą išteklių eksploatavimą, privalės nugriauti statinį. Tokiu atveju, sprendimas ką ir kada statyti, kaip ir dera, yra paliekamas pačiam žemės savininkui arba naudotojui, o ne valstybės tarnautojui.
Be to, Projekto nuostatos, net ir joms įsigaliojus, neapims jau pastatytų gyvenamosios paskirties statinių, o tik naujai statomus statinius. Tad dabartinė Projekto redakcija nepadės išvengti situacijų, kai, pvz., būtų griaunamas jau pastatytas vienintelis šeimos būstas.
- Siūlome patikslinti „nenaudojamų žemės gelmių išteklių” sąvoką.
Vienas iš šio Projekto tikslų – pašalinti teisės normų koliziją ir suteikti daugiau teisinio aiškumo. Naudojama sąvoka „nenaudojami žemės gelmių ištekliai“ neapibrėžta ir teoriškai gali būti taikoma visai Lietuvos teritorijai, kadangi žemės gelmių ištekliai apima „žemės gelmių sandaros ir sudėties elementus – kietus kūnus, skysčius, dujas ar energetinius laukus, kuriuos žmogus gali naudoti ir kurių kiekis ar kokybė dėl to keičiasi“ (Lietuvos Respublikos Žemės gelmių įstatymo 3 str.). Nėra pilnai aišku, ar minėta sąvoka apima 1) iškasenas ar jų telkinius; 2) jau surastus ir patvirtintus telkinius ar taip pat ir naujai surastais. Tam, kad išvengti nevienareikšmiško sąvokų interpretavimo, siūlome patikslinti šią sąvoką.
Išvados:
Atsižvelgiant į anksčiau pateiktus argumentus, LLRI siūlo grąžinti Projektą jo rengėjams tobulinimui.
