Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 46(1) straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ (Nr. 16-3834(4)) projektą (Nr. XIIP-4253)) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus.
Siūlomu Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 461 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) siekiama išplėsti galimybes mažinti apmokestinamąjį pelną iki 100 procentų investicinio projekto išlaidų (palikus visus šiuo metu taikomus kriterijus ir reikalavimus investicijoms). Pritariame šiai iniciatyvai ir projekto aiškinamajame rašte išdėstytoms nuostatoms, jog galimybė mažinti apmokestinamąjį pelną padidintų Lietuvos verslo aplinkos konkurencingumą ir paskatintų naujų darbo vietų kūrimą, tačiau manome, jog galimybė mažinti apmokestinamąjį pelną turėtų būti išplėsta (naikinant kriterijus ir reikalavimus investicijoms). Siūlome pelno mokesčiu apmokestinti tik paskirstytąjį pelną.
Projekte siūlomo tipo galimybe sumažinti apmokestinamąjį pelną gali pasinaudoti tik nedidelė dalis šalies įmonių
Išplėsta galimybė mažinti apmokestinamąjį pelną iki 100 proc. investicinio projekto išlaidų, nors ir būtų teigiamas žingsnis, nespręstų problemos, kad investicijų lengvata gali pasinaudoti tik nedidelė dalis šalies įmonių. Taip yra todėl, kad egzistuoja labai griežti turto, naudojamo vykdyti investiciniam projektui, kriterijai. Apmokestinamasis pelnas mažinamas, jeigu turtas yra reikalingas vieneto investicinio projekto vykdymui ir:
1) turtas yra priskirtinas Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nurodytoms ilgalaikio turto grupėms „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“, „įsigytos teisės“ ir ilgalaikio turto grupės „krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų“ turtui – krovininiams automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms, ir
2) turtas yra nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus (skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios).
Taip pat taikomas apribojimas, kad vieneto investicijos, skirtos vien tik turimam ilgalaikiam turtui pakeisti kitu analogiškos rūšies ilgalaikiu turtu, nelaikomos investiciniu projektu (ar jo dalimi).
Dėl tokių reikalavimų, galimybe mažinti apmokestinamąjį pelną geriau gali pasinaudoti įmonės, kurios savo veikloje imliau naudoja ilgalaikį turtą, lyginant su tomis, kurių pagrindinis išteklius, pavyzdžiui, yra aukštos kokybės darbo jėga. Tai, kad galimybe mažinti apmokestinamąjį pelną daugiau naudotųsi įmonės, veikiančios gamybos sektoriuje, akcentuojama ir Projektą lydinčiuose dokumentuose. Kad ši priemonė yra selektyvi, savo 2016 m. balandžio 12 d. rašte Nr. (9.8-35) 6V-765 pažymi ir LR Konkurencijos taryba.
Reikalavimas, kad turtas būtų nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus nuo naudojimo pradžios, neleidžia pasinaudoti galimybe sumažinti apmokestinamąjį pelną įmonėms, kurios savo veikloje naudoja seniau pagamintą arba dėvėtą ilgalaikį turtą. Tačiau toks turtas neretai gali būti itin aukštos kokybės ir savo sukuriama pridėtine verte, technologiniais sprendimais ir t.t. būti net pranašesnis už kito gamintojo naujos gamybos analogą.
Laikantis draudimo ilgalaikį turtą pakeisti kitu analogiškos rūšies ilgalaikiu turtu taip pat stabdoma technologinė įmonių, norinčių pasinaudoti galimybe sumažinti apmokestinamąjį pelną, pažanga. Net ir keičiant ilgalaikį turtą kitu, analogiškos rūšies ilgalaikiu turtu, yra siekiama padidinti įmonės kuriamą pridėtinę vertę (pvz., naujas tos pačios rūšies įrenginys gali būti pranašesnis už seną, turėti tam tikrų specifinių, įmonės veikloje pritaikomų privalumų ir t.t.).
Taikant Projekte siūlomo tipo galimybę sumažinti apmokestinamąjį pelną, įmonės susiduria su didele administracine našta ir patiria veiklos riziką
Norint pasinaudoti galimybe sumažinti apmokestinamąjį pelną būtina atlikti didelį administracinį darbą – įrodyti, kad tai vykdomas plėtros projektas, kuris leis įmonei padidinti pajamas.
Net ir tuo atveju, dėl sudėtingų sąlygų taikymo, norint sumažinti apmokestinamąjį pelną, įmonės dažnai susiduria su situacija, kada pasinaudojus investicinio projekto lengvata vėliau turi papildomai sumokėti pelno mokestį: pavyzdžiui, dėl egzistuojančių skirtumų tarp viešai skelbiamos VMI nuomonės ir įstatymo, verslas pagal nusistovėjusį paprotį linkęs be išlygų vadovautis VMI skelbiamais oficialiais mokesčių įstatymų komentarais, individualiais išaiškinimais ar net žodiniais VMI atsakymais. Tačiau mokesčių administratorius neretai laikosi kur kas griežtesnės pozicijos dėl investicinių projektų lengvatos taikymo. Dėl netinkamo lengvatos taikymo VMI 2011–2012 m. iš įmonių papildomai išieškojo apie 29 mln. Lt pelno mokesčio. Visa tai padidina verslo riziką ir atgraso įmones nuo galimybių pasinaudoti išimtimis, taikomomis investiciniams projektams.
Apmokestinant tik paskirstytąjį pelną šalies mokesčių sistema taptų daug patrauklesnė
Remiantis Estijos pavyzdžiu, kuri įvedė lengvatą reinvestuojamam pelnui 2000 m., galima prognozuoti, jog apmokestinant tik paskirstytąjį pelną. Estijoje didelius pelno mokesčio pajamų netekimus lėmė su pelno apmokestinimo sistemos pakeitimais nesusiję veiksniai (1998 m. Rusijos krizė). Būtina pabrėžti, kad jau 2003 m. Estijos pelno mokesčio pajamos atsistatė ir net aplenkė buvusias prieš įvedant naują pelno apmokestinimo sistemą.
Kaip savo analizėje pažymi „Invest Lithuania“, net ir Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimo poveikis biudžetui būtų minimalus ir nesiektų Finansų ministerijos pateiktų skaičiavimų (64 mln. eurų). Hipotetinės įmonės mokami mokesčiai anot „Invest Lithuania“ sumažėtų 7 proc. lyginant su scenarijumi, kai nesinaudojama galimybe sumažinti apmokestinamąjį pelną, vykdant investicinį projektą. Tikėtina, kad dėl ženkliai padidėjusio investicinio patrauklumo, netekimai būtų minimalūs ir apmokestinus pelno mokesčiu tik paskirstytąjį pelną.
Pelno mokesčio sistemos, kai apmokestinamas tik paskirstytasis pelnas, įvedimas neabejotinai turėjo įtakos Estijos investiciniam patrauklumui – iki jos įvedimo Lietuvą pasiekdavo net didesni TUI srautai, tačiau Estija Lietuvą konkurencingumo lenktynėse aplenkė. Estija pritraukia daugiau tiesioginių užsienio investicijų nei Lietuva, nors Estijos ekonomika (BVP ir gyventojų skaičius (rinkos dydis) yra mažesnis, o rinkų artumas – prastesnis.
Siūlome: pritarti siūlomam projektui ir svarstyti galimybę pelno mokesčiu apmokestinti tik paskirstytąjį pelną.
