Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 284 „Dėl nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2014-2021 metų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektui 16-1953(2)
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau LLRI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 284 „Dėl nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2014-2021 metų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą 16-1953(2) (toliau Projektas) ir teikia šias pastabas.
Projektu yra sumažinamos Reguliuojamų šilumos gamintojų valdomų šilumos energijos gamybos įrenginių, tiekiančių šilumą į nurodyto miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemą ir naudojančių atsinaujinančius ir (ar) vietinius energijos išteklius, įrengtosios šiluminės galios. Vilniuje 2021 m. – nuo 400 MW iki 319 MW, t. y. iki tokios pat reikšmės, kuri numatyta 2017 m.
Projektas neatsižvelgia į šiuos svarbius aspektus:
Pirma, šis sumažinimas gali būti traktuojamas kaip konkurencijos apribojimas centralizuotai gaminamos šilumos rinkos segmente. Tikėtina, kad nustatytoji riba (ar apskritai, bet kokia nustatyta riba), veiks kaip apribojimas centralizuotai gaminamos šilumos gamybos apimtims. Tai savo ruožtu veiks kaip dirbtinis (t. y. sukurtas teisės aktu) barjeras į rinką ateiti naujiems nepriklausomiems šilumos tiekėjams.
Tokiu būdu Projektas sukurtų konkurencijos sąlygų skirtumus tarp esamų ir naujų ar potencialių šilumos gamintojų. Tai savo ruožtu gali būti traktuojama kaip Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pažeidimas.
Primename, kad Vyriausybės nutarimai nėra Įstatymai, todėl tokių teisės aktų priežiūra pagal Konkurencijos įstatymo 4 str. yra Konkurencijos tarybos priežiūros objektas. Siekiant išvengti pažeidimo, šio klausimo kėlimo ateityje siūlome kreiptis į Konkurencijos tarybą nuomonės dėl Projekto atitikimo Konkurencijos 4 str. nuostatoms.
Antra, 400 MW Vilniuje 2021 metais buvo numatyti dokumente, patvirtintame 2015 m. Vadinasi, yra tikimybė, kad kai kurie ūkio subjektai planavo būsimą ūkinę veiklą, investicijas, patyrė išlaidas, vadovaudamiesi teisėtais lūkesčiais, kad Projekte aprašytos šilumos gamybos apimtys Vilniuje 2021 m. sieks 400 MW. Tai reiškia, kad priėmus Projektą gali kilti pretenzijų dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo.
Atkreipiame dėmesį, kad Projektas, keičia ne Įstatymą, o Vyriausybės nutarimą. Primename, kad konkurenciją ar asmens ūkinės veiklos laisvę Lietuvoje suvaržyti galima tik įstatymu. Be to, Projektas, o tiksliau keičiamos šiluminės galios vertės nėra pagrįstos: nėra pateikti įrodymai ar pagrindimas, kodėl toks apribojimas yra būtinas, proporcingas ar tarnauja tautos gerovei, idant nebūtų pažeistas teisių ir atsakomybių balansas, kaip numatyta Konstitucijos 46 str.
Todėl siūlome atlikti papildomą vertinimą, ar Projektas nepažeis teisėtų lūkesčių, įtraukiant visas suinteresuotas puses ir rinkos dalyvius.
