Ekspertizė. Ar valdžiai pažeidus konkurencijos įstatymą bus galima išieškoti žalą?

Pastabos ir pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 pakeitimo įstatymo projekto Nr. Nr. 16-1510. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII–1099 pakeitimo įstatymo projektą Nr. 16–1510 (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas bei pasiūlymus.

Projekto 44 straipsnio 2 d. numato, kad civilinės atsakomybės ypatumai gali būti taikomi dėl Konkurencijos įstatymo 5 ar 7 straipsnio, arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimu padarytos žalos atlyginimo. Tai reiškia, kad Projekte perkeliant 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/104/ES (toliau – Direktyvos) nuostatas dėl žalos išsiieškojimo jos bus taikomos tik tais atvejais, jei žala bus patirta dėl konkurenciją ribojančių susitarimų ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. LLRI siūlo numatyti galimybę taikyti šį reguliavimą ir tais atvejais, jei žala patiriama dėl viešojo administravimo subjektų.

Dėl Direktyvos tikslų įgyvendinimo

Direktyvos preambulėje numatyta, kad tam, jog būtų įgyvendinta Sąjungos teisėje numatyta teisė gauti kompensaciją už žalą dėl Sąjungos ir nacionalinės konkurencijos teisės pažeidimo, reikia, kad kiekvienoje valstybėje būtų nustatytos procesinės taisyklės, kuriomis užtikrinamas veiksmingas naudojimasis ta teise. Tai rodo, kad vienas iš pagrindinių Direktyvos tikslų yra užtikrinti nukentėjusiųjų teisę išsiieškoti tiek dėl Sąjungos, tiek nacionalinės konkurencijos teisės pažeidimų atsiradusius nuostolius. Savaime suprantama, kad Direktyvoje eksplicitiškai nėra paminėti viešojo administravimo subjektų konkurencijos teisės pažeidimai, nes to ES teisė nereguliuoja. Nepaisant to, Direktyvos tikslas yra užtikrinti asmenų teisę išsiieškoti žalą dėl konkurencijos teisės pažeidimų, o ne dėl konkrečių konkurencijos teisės pažeidimo formų – draudžiamų susitarimų ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. Tam, kad visapusiškai būtų užtikrintas Direktyvos tikslų įgyvendinimas, būtina numatyti galimybę naudotis Projekte siūlomu teisiniu reguliavimu ir asmenims nukentėjusiems dėl Konkurencijos įstatymo 4 str. pažeidimų.

Dėl viešojo administravimo subjektų pažeidimų kiekio

Atkreipiame dėmesį, kad vienas iš dažniausių konkurencijos teisės pažeidimų yra dėl Konkurencijos 4 str., t. y. dėl viešojo administravimo subjektų pareigos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę nevykdymo. 2011 – 2016 m.  viešojo administravimo subjektai Konkurencijos įstatymą pažeidė 26 kartus, kai tuo tarpu buvo nustatytas 21 privačių ūkio subjektų atliktas pažeidimas. Tai rodo, kad viešojo administravimo subjektų pažeidimai sudaro reikšmingą visų pažeidimų dalį, tačiau didžioji dalis jų nepatenka į šios Direktyvos reguliavimo taikymo sritį. Dėl šios priežasties reikėtų svarstyti galimybę užtikrinti nukentėjusiesiems teisę išsiieškoti žalą iš viešojo administravimo subjektų, kurie pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 str.

Dėl viešojo administravimo subjektų pažeidimais vartotojams padaromos žalos

Viešojo administravimo subjektams pažeidus Konkurencijos įstatymo 4 str. vartotojai taip pat patiria žalą. Pavyzdžiui, Konkurencijos tarybos atlikto komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų rinkos tyrimo išvados parodė, kad tose savivaldybėse, kur atliekų tvarkymo paslaugų tiekėjas parinktas užtikrinant konkurenciją, vartotojai už paslaugas sumoka daugmaž penktadaliu mažiau nei tose savivaldybėse, kur konkurencinė procedūra nebuvo užtikrinta. Tai parodo, kad žala vartotojams dėl Konkurencijos įstatymo 4 str. pažeidimų yra reikšminga. Dėl to reikėtų užtikrinti nukentėjusiesiems galimybę tokią žalą išieškoti iš viešojo administravimo subjektų.

Dėl lygybės prieš įstatymą užtikrinimo

Dabartinis siūlomas reguliavimas galimai pažeistų konstitucinį lygiateisiškumo principą. Pirma, numačius nukentėjusiesiems galimybę išsiieškoti vien tik draudžiamais susitarimais ar piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi atsiradusią žalą, susiklostys skirtingos teisinės pasekmės Konkurencijos įstatymo pažeidėjams. Šiuo metu privatiems ūkio subjektams bei jų vadovams už šiuos pažeidimus gali būti taikomos sankcijos. Negana to, įtvirtinus Projekte siūlomą reguliavimą, kartu jiems galės būti pateikiami ieškiniai dėl žalos atlyginimo. Tuo tarpu, viešojo administravimo subjektams, pažeidusiems Konkurencijos įstatymą, netaikomos jokios sankcijos. Negana to, nukentėjusieji negalės išsiieškoti pažeidimu jiems padarytos žalos. Taip viešojo administravimo subjektams yra sukuriama daug palankesnė teisinė padėtis, kuri galimai prieštarauja lygiateisiškumo principui.

Antra, skirtingose situacijose atsidurtų asmenys, kurie nukenčia dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimų. Asmenys, nukentėję dėl draudžiamų susitarimų ar piktnaudžiavimų dominuojančia padėtimi, atsidurs palankesnėje padėtyje, nes jiems bus sukurtas teisinis mechanizmas išsiieškoti žalą. Tuo tarpu nukentėję dėl Konkurencijos įstatymo 4 str. pažeidimų galimai bus diskriminuojami, nes, nepaisant to, kad jie taip pat dėl pažeidimų patirs žalą, tačiau negalės pasinaudoti teisiniais instrumentais išsiieškoti nuostolius. Toks teisinis reguliavimas galimai sukurs skirtingas teisines pasekmes subjektų grupėms.

Išvados

Siūlome 44 str. 2 d. išdėstyti taip:

  1. Šis skirsnis nustato šio įstatymo 4,  5 ar 7 straipsnio, arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnio pažeidimu padarytos žalos atlyginimo ypatumus.