Atviras laiškas
dėl pareigos remti privačia nuosavybės teise pagrįstas visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą
J.E. Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Seimui ir jo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui
ir:
LR konkurencijos tarybai
LR valstybės kontrolei
LR specialiųjų tyrimų tarnybai
LR Konstituciniam Teismui
Esame sunerimę dėl mūsų valstybėje stiprėjančios ekonominės politikos krypties, kuomet įvairiuose sektoriuose nepagrįstai plečiama valstybės ir savivaldybių kapitalo įmonių veikla. Valstybinės institucijos užsiima komercinio pobūdžio veikla ir vis stipriau stengiasi šią kryptį išlaikyti, nors daugeliu atvejų, tokia veikla jau yra teikiama privačių fizinių ar juridinių asmenų. Tokiais veiksmais Lietuvoje išstumiamos privačia nuosavybės teise pagrįstos visuomenei naudingos ūkinės pastangos ir iniciatyvos.
Pažymime, kad Lietuvos Respublikos (LR) ūkis yra grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva (LR Konstitucijos 46 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, valstybės priedermė remti privačia nuosavybės teise pagrįstas visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą. Tai yra viena pagrindinių šalies ūkio reguliavimo taisyklių (Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 27 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, privalo derinti asmens ir visuomenės interesus, nepaneigti sąžiningos konkurencijos, kitų LR Konstitucijoje įtvirtintų Lietuvos ūkio principų (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 17 d. nutarimas).
Ypatingai reiškiame susirūpinimą dėl šių planuojamų pokyčių ir jau vykstančių procesų:
1. Jau ne kartą buvo iškeltos savivaldybių valdomų įmonių skaidrumo ir kontrolės problemos. Valstybės kontrolė yra ne kartą pažymėjusi, kad „dalis valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių apskritai nekuria pridėtinės vertės valstybei, o tam tikrais atvejais teikia naudą tik pačioms įmonėms, viešosioms įstaigoms ar net privačių asmenų grupėms“.
Šį ketvirtadienį Seime rengiamasi priimti Vietos savivaldos įstatymo pakeitimą (Nr.XIIIP-1112(2)), kuriuo remiantis savivaldybėms norint užsiimti nauja ūkine veikla nebereikės gauti Konkurencijos Tarybos leidimo. Nors esanti tvarka galioja tik nuo 2017 metų liepos 1 d., Seimas skuba atšaukti šią tvarką, neatsižvelgdamas į LR Prezidentūros, LR Vyriausybės, LR konkurencijos tarybos, LR Seimo Audito komiteto, LR specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktą nepritarimą projektui. Specialiųjų tyrimų tarnyba teigia, kad „išskirtinių sąlygų sudarymas ir konkurencijos mažinimas laikytinas korupcijos rizikos veiksniais, todėl siūlome keisti šias nuostatas, kad ir savivaldybių valdomi juridiniai asmenys ūkinę veiklą vykdytų vienodomis konkurencinėmis sąlygomis kaip ir privatūs verslo subjektai, ir tik išimtinais atvejais, gavus kompetentingų institucijų sutikimą, galėtų vykdyti ūkinę veiklą, kurios vykdyti privataus verslo subjektai negali ar atsisako.“ Priėmus pakeitimus, savivaldybių valdomoms įmonėms būtų vėl sudarytos sąlygos užsiimti bet kuria ūkine veikla.
Be to, po Valstybės kontrolės 2017 m. atlikto audito „Ar savivaldybių kontroliuojamų įmonių valdysena užtikrina efektyvią ir skaidrią įmonių veiklą“ ataskaitos, buvo parengtas Vietos savivaldos įstatymo projektas, kuriuo pasiūlyta savivaldybių taryboms kas 4 metus įsivertinti, ar savivaldybių valdomų įmonių vykdoma ūkinė veikla vis dar aktuali visiems gyventojams, ar neatsirado kitų paslaugų teikėjų, ir svarstyti dėl tokios veiklos tęstinumo. Seimo nariai šią nuostatą išbraukė iš Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projekto (Nr. XIIIP-1713(2)).
2. Seime svarstomas Farmacijos įstatymo pakeitimo pasiūlymas (Nr. XIIIP-1939) leisti visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms steigti struktūrinį padalinį – taip vadinamą „ligoninės vaistinę“, kuriai būtų leidžiama ne tik aprūpinti asmens sveikatos priežiūros įstaigą vaistiniais preparatais ir (ar) vaistinių prekėmis, bet ir visiems gyventojams parduoti (išduoti) vaistinius preparatus.
Mažmeninės prekybos vaistais vietos, įsteigtos valstybinių gydymo įstaigų, įgautų nepagrįstą konkurencinį pranašumą prieš privataus kapitalo vaistines. Valstybinės ligoninės ar kitos gydymo įstaigos dažnai patalpas ir (ar) pastatus valdo patikėjimo teise, nors patys pastatai nuosavybės teise priklauso savivaldybėms ar valstybei; taip pat šis turtas yra atleistas nuo nekilnojamojo turto mokesčio. „Nemokamos“ patalpos nesuteikiamos ar mokestinės lengvatos netaikomos privačioms vaistinėms.
3. Vyriausybė pateikė Seimui Sveikatos draudimo įstatymo projektą (Nr.XIIIP-2226), kuriuo valstybinėms sveikatos priežiūros įstaigoms suteikiama pirmenybė teikti stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas, kai šios finansuojamos iš Valstybinių ligonių kasų.
Privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos bus diskriminuojamos, nes projektas numato, kad privačios sveikatos priežiūros įstaigos galės teikti paslaugas tik tuo atveju ir tik ta apimtimi, kurios negalės užtikrinti gydymo įstaigos priklausančios Valstybiniam įstaigų tinklui.
Be to, šis projektas pažeidžia paciento teisę pasirinkti gydymo įstaigą ir sąžiningos konkurencijos laisvę tarp valstybinių ir privačių gydymo įstaigų.
4. Vyriausybės parengtame naujame Pensijų kaupimo sistemos modelyje numatomas vienintelis anuitetų mokėtojas – Valstybinio socialinio draudimo fondas (VSDF). Yra įtvirtinama, kad visi asmenys, sukaupę savo asmeninėje pensijų kaupimo sąskaitoje daugiau nei 10 000 eurų, privalės pasirašyti anuiteto sutartį su VSDF valdyba.
Šiomis Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo (Nr.XIIIP-2246) nuostatomis yra panaikinama galimybė anuitetų mokėjimo paslaugą teikti privačioms bendrovėms. Valstybė prisiimdama anuiteto mokėtojo atsakomybę, prisiima ir riziką dėl išmokų mokėjimo.
Ši reforma reiškia, kad valstybė ateityje ne tik nemažins savo įsipareigojimų pensijų gavėjams, bet ir ruošiasi juos didinti, atsisakydama galimybės pasidalinti šia atsakomybe su privačiais paslaugos tiekėjais.
Nerimą kelia ir kitos rengiamos iniciatyvos. Viena jų – tai Vyriausybės ketinimas teikti Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama konsoliduoti valstybės duomenų centrus, įkuriant Valstybinį duomenų centrą bei įtvirtinti privalomą pareigą naudoti Saugų valstybinį duomenų perdavimo tinklą neapibrėžtam skaičiui valstybės ir savivaldybių institucijų. Tai mažintų konkurenciją ir sukurtų grėsmę iš šių paslaugų segmento išstumti šiuo metu veikiantį privatų verslą.
Valstybės dalyvavimas komercinėje veikloje gali būti pateisinamas tik tokiu atveju, kai aiškiai įrodoma, kad tam tikros paslaugos gyventojams yra būtinos ir, kad rinkoje šių paslaugų nėra ir negali būti. Kol Lietuvoje yra privačia nuosavybės teise pagrįstos visuomenei naudingos ūkinės pastangos ir iniciatyvos, valstybės tiesioginis dalyvavimas teikiant šias paslaugas, mūsų nuomone, yra negalimas, nes prieštarauja LR Konstitucijai ir kenkia Lietuvos gyventojų socialinei ir ekonominei gerovei.
Todėl prašome nedelsiant įvertinti ydingą dabartinės politikos kryptį, nes:
- pažeidžiant sąžiningos konkurencijos principą, įtvirtintą LR konkurencijos įstatymo 4 str. 1 d., išstumiamas privatus verslas, užkertamas kelias ateiti Lietuvos ir užsienio investicijoms, ypač į tas sritis, kur valstybės finansavimo nepakanka (pensijų, sveikatos ir kt.);
- Lietuvos gyventojams atimama paslaugų pasirinkimo laisvė ir galimybė gauti kokybiškas paslaugas;
- keliama grėsmė viešiesiems finansams, nes prisiimami vis didesni įsipareigojimai valstybinio kapitalo įmonių veiklos nuostolius dengti mokesčių mokėtojų pinigais;
- kuriamos prielaidos korupcijai ir nepotizmui (savų giminių ar draugų protegavimui);
- sprendimai priimami be tinkamo poveikio vertinimo, neatsižvelgiant į kompetentingų institucijų, ekspertų ir rinkos dalyvių pastabas.
Lietuvos darbdavių konfederacija
Generalinis direktorius Danas Arlauskas
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija
Prezidentas Artūras Bakšinskas
Lietuvos pramonininkų konfederacija
Prezidentas Robertas Dargis
Lietuvos pramonės prekybos ir amatų rūmai
L.e.p. prezidentas Sigitas Gailiūnas
Nacionalinė gydymo įstaigų asociacija
Pirmininkas Arturas Nastaravičius
Lietuvos vaistinių asociacija
Valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė
Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija
Prezidentas Laimutis Paškevičius
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija
Šarūnas Ruzgys
Investuotojų forumas
Vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė
Lietuvos verslo konfederacijos
Prezidentas Valdas Sutkus
Lietuvos laisvosios rinkos institutas
Prezidentas Žilvinas Šilėnas
Asociacija INFOBALT
Direktorius Paulius Vertelka
2018 m. gegužės 30 d.
www.llri.lt
