Ekspertizė. Vaisto pirmo paskyrimo tvarkos pakeitimai suteiktų pacientams teisę rinktis

Lietuvos laisvosios rinkos instituto pasiūlymai ir pastabos dėl Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 8, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-337

Lietuvos laisvosios rinkos institutas įvertino Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 8, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-337 (toliau – Projektas).

Projektu siūloma vaisto pirmo paskyrimo tvarką perkelti iš poįstatyminio lygio į įstatyminį ir grąžinti paciento teisę rinktis, nes atsisakius vaisto su pigiausia priemoka, pacientas turėtų mokėti tik paciento priemoką, o jo bazinė kaina būtų kompensuojama. Taip pat siūloma rečiau keisti kompensuojamųjų vaistų kainyną. Lietuvos laisvosios rinkos institutas pritaria Projektu siūlomam reguliavimui dėl toliau nurodytų argumentų.

Projektu siūlomas reguliavimas užtikrintų geresnę pacientų interesų apsaugą negu galiojanti tvarka

Pagal galiojančią tvarką pacientui atsisakius įsigyti pigiausią vaistą pageidaujamo vaisto įsigijimo bazinė kaina jam nėra kompensuojama. Tai reikšmingai apriboja paciento galimybes rinktis jam tinkamą gydymą, už kurį jis moka sveikatos draudimo įmokas.

Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros sistema yra grindžiama informuoto paciento sutikimu, kuris kildinamas iš pagarbos asmens autonomijai, pasireiškiančiai kaip asmens pasirinkimo laisvė ir veiksmų laisvė. Asmens laisvė ir paciento asmeninė atsakomybė už savo sveikatą taip pat yra pabrėžiama ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimas). Atsižvelgdami į tai, kad sveikatos priežiūros procesas apima ne tik recepto gavimą, bet ir atitinkamų vaistinių preparatų įsigijimą, manytina, kad esama tvarka, kuria nėra kompensuojama vaisto bazinė kaina, jeigu pacientas atsisako vaisto su pigiausia priemoka, riboja paciento teisę pasirinkti jam tinkamiausią gydymo metodą.

Esamas reguliavimas, kuriuo asmeniui, sumokėjusiam privalomojo sveikatos draudimo įmokas, yra privaloma gydymo pradžioje gydytis pigiausiu kompensuojamuoju vaistiniu preparatu, apriboja draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu teisę pasirinkti gydymą. Pagal esamą tvarką, gydytojui nurodžius žymą „pirmas paskyrimas“, vaistininkas privalo parduoti konkretų vaistą, kuris tuo metu bus pigiausias. Jei pacientas atsisako šio vaisto, kitą kompensuojamą vaistą turės pirkti be valstybės kompensacijos, taigi, už visą vaisto kainą. Tai reiškia, kad iš paciento yra atimama galimybė naudotis teisėmis, įgytomis mokant PSD įmokas, t. y. gauti kompensaciją už išlaidas vaistui, nors pacientas nepažeidė jokių reikalavimų, o tik naudojosi savo, kaip lygiaverčio sveikatos priežiūros proceso dalyvio teisėmis.

Projektu siūlomas reguliavimas sudaro geresnes sąlygas gydymo įstaigoms ir vaistinėms suteikti pacientams kokybiškas paslaugas ir geriau atitinka ūkinės veiklos laisvės principą

Konstitucinio Teismo praktikoje pažymima, kad teisės aktais turi būti nustatytas toks farmacinės veiklos teisinis reguliavimas, kuris užtikrintų, kad vaistinėse būtų pakankamai kokybiškų, efektyvių ir saugių vaistų ir kad nebūtų apsunkintas vaistų įsigijimas. Be to, valstybė privalo kontroliuoti, kad farmacinė veikla būtų vykdoma žmogaus sveikatos labui ir visuomenės sveikatinimui (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimas), o reguliuojama turi būti taip, kad nebūtų varžoma ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimas). Ūkinės veiklos laisvė suprantama kaip teisinių galimybių visuma, kuri sudaro prielaidas ūkio subjektui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus (Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d., 1999 m. spalio 6 d., 2000 m. vasario 23 d., 2002 m. kovo 14 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai).

Galiojanti tvarka riboja vaistininko teisę parinkti ir parduoti pacientui jo pageidaujamą kompensuojamą vaistinį preparatą pagal išrašytą receptą. Tai gali būti laikoma vaistinių ūkinės veiklos laisvės ribojimu, nes ribojama tiek pacientų teisė pasirinkti, tiek vaistinių galimybė parduoti tam tikrą vaistą. Toks reguliavimas grindžiamas tikslu mažinti vaistinių preparatų kainas. Abejotina, ar pigiausių vaistų protegavimas, neatsižvelgiant į gydytojo rekomendacijas, užtikrina geriausią visuomenės sveikatos apsaugą ir teisėtus paciento lūkesčius, todėl šiuo požiūriu esamas ūkinės veiklos laisvės ribojimas galimai laikytinas nepagrįstu ir neveiksmingu.

Siūloma Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynų keitimo tvarka sudarys geresnes sąlygas vaistų prieinamumui didinti

Projektu siūloma rečiau keisti Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną, t. y. vietoje keturių kartų per metus, kainynas būtų keičiamas du kartus per metus. Taip būtų sudarytos sąlygos geresniam kompensuojamųjų vaistinių preparatų prieinamumui ir būtų išvengta jų trūkumo, nes sumažėtų administracinė našta, rinkoje atsirastų daugiau aiškumo ir pastovumo.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, Projektu siūlomas įtvirtinti reguliavimas geriau užtikrintų pacientų interesų apsaugą ir vaistų prieinamumą.