Pareigas vykdyti ne formaliai

Ekonomistė Rūta Vainienė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentės pareigas eina nuo 2008 m. 2010 m. Rūta Vainienė tapo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Tarybos nare.

 

Gerbiama, ekonomiste, ką Jums reiškia naujos LSMU Tarybos narės pareigos? Ką apie jas manote? Kaip įsivaizduojate šį darbą? Kokia ji, ta LSMU Tarybos narės vizija?

Bet kokių pareigų imuosi tik gerai įsitikinusi, kad jas galėsiu įvykdyti ne formaliai, ne biurokratiškai, o su didžiausia nauda organizacijai. Universitetų tarybų veiklą reglamentuoja įstatymas ir statutas – darbotvarkė gana aiški, darbo tvarka taipogi – iš esmės tai yra darbas su pateiktais dokumentais ir sprendimų priėmimas posėdžiuose. Žinoma, visada yra teisė siūlyti spręstinus klausimus, arba teikti pasiūlymus, tačiau tokia veikla juk galima užsiimti ir neesant Taryboje. Pavyzdžiui, man būtų tikrai smagu, jei Universiteto bendruomenė negalvotų, kad „viską sprendžia Taryba, Senatas ir Rektorius“, bet aktyviai siūlytų, ką reikėtų pakeisti Universiteto veikloje. Beje, pagal tarybos reglamentą, galime svarstyti įvairius bendruomenei aktualius klausimus. Atvira ir įsiklausanti taryba būtų mano vizija, apie kurią klausiate. Laikykite tai pakvietimu Universiteto bendruomenei kreiptis į mane su Universiteto veikla susijusiems ir Tarybos kompetencijoje esantiems klausimams spręsti.

 

Kaip vertinate Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU), lygindama jį su kitomis Lietuvos aukštosiomis mokyklomis, universitetais?

Yra Universitetų, kurie gyvena praeityje sukurtos geros reputacijos atsiminimais arba eikvoja tos reputacijos likučius. LSMU, sakyčiau, priešingai – kuria gerą reputaciją, ją augina. Tai įžvalgus Universitetas. Jaučiu jam didelę simpatiją.

 

2005-2009 m. dėstėte Mykolo Romerio universitete. Dabar esate LSMU Tarybos nare. Kaip žiūrite į studentus, studentiją ir jaunimą apskritai?

Į jaunimą visi turbūt dedame labai daug vilčių, ir gyvenimiška patirtis patvirtina, kad jaunoji karta padaro didelę pažangą, palyginti su ankstesne. Mokiniai praauga savo mokytojus – tai yra ta optimistinė mintis, kurią nuolat sau primenu. Jei man leistumėte šiame interviu linkėti, tai jaunimui linkėčiau akcentus dėti ne į žodį „gauti“, bet į žodį „kurti“. Susikurti save savo sąskaita – tai daugiausia, ką gali duoti visuomenei.

 

Ar kaip mama ir ekonomiką išmanantis žmogus sutinkate, kad Lietuvos jaunimo visavertė ateitis – tik už gimtosios šalies sienų?

Pasaulis tapo toks globalus, kad greitai nebus svarbu, kur tavo „nuolatinė buveinė“. Dirbsi, keliausi, mokysies Pasaulyje nepriklausomai nuo to, kur guli tavo šlepetės.

 

Kokia Jūs buvote studentė? Ar būtumėt kitokia, jei būtumėt šiandienos studentė?

Galima linksmai atsakyti į šį klausimą? Mokiausiai seniai, studijavau socialistinę ekonomiką ir labai jaudinausi, kad nieko joje nesuprantu. Po to paaiškėjo, kad be reikalo jaudinausi – jaudintis reikėtų, jei būčiau supratusi. Mokiausi gerai ir manau, kad gerai dariau. Šiandien galvoju, kad norėčiau daugiau klausimų profesoriams užduoti, bet visi mes puikiai žinome apie pasvarstymus „kaip būtų, jeigu būtų“.

 

Kokia veikla Jums buvo labiausiai prie širdies studentaujant? Kokių visuomeninių organizacijų veiklose dalyvaujate šiandien?

Nebuvau aktyvi visuomenininkė ir nesu, tačiau žaviuosi visuomeniniais aktyvistais.

 

Kokie laisvalaikio užsiėmimai Jums malonūs? Kas be įdomaus ir, tikimės, mėgstamo darbo džiugina Jūsų širdį?

Labai patinka skaityti. Manau, kad knyga – vienas geriausių žmonijos atradimų. Lankau jogą, bet jogė nesu. Patinka gaminti ir ragauti. Patinka kelionės, net ir darbinės, kai keliauju viena – puiki meditacijos forma. Bet juk šie dalykai patinka labai daug kam – taigi, esu visiškas „formatas“!