Stebime valdžią. Užsienietiški pavadinimai, nuostolių perkėlimas, bankomatų plėtra ir karantininės prastovos

Liepos 7 d. Žinių radijas laidoje „Ekonomika šiandien“ Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai rubrikoje „Stebime valdžią“ pateikia naujus ekspertinius vertinimus, o LLRI komunikacijos vadovė Kotryna Tamkutė, Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto Administravimo vadovas Mindaugas Žilys ir telekomunikacijų bendrovės „Telia“ klientų palaikymo padalinio vadovė Daiva Marcelė diskutuoja tema „Kokiomis gerosiomis privataus administravimo praktikomis galėtų pasinaudoti viešasis sektorius“. Šios laidos „Stebime valdžią“ rubriką rasite žemiau.

Stebime valdžią

Stebime valdžią

Informuojame

Seimo pavasario sesija baigėsi, tačiau darbai – ne. Per šį pusmetį Seimas priėmė mažiau įstatymų negu ankstesnėse sesijose: dalis jų buvo itin svarbūs po pandemijos atsigaunančiai ekonomikai, visgi ne mažiau reikalingi pakeitimai buvo atidėti rudens sesijai.

Viena tokių iniciatyvų – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktas pasiūlymas leisti įmonių pavadinimus užsienio kalba. Tai – seniai lauktas ir sveikintinas pakeitimas, suteiksiantis daugiau laisvės veikti, sudarysiantis galimybes augti Lietuvos įmonių konkurencingumui tarptautiniu mastu, nes pavadinimai lietuvių kalba yra mažiau atpažįstami.

Pavymui įregistruoti nauji tų pačių įstatymų pakeitimai. Grupė Seimo narių, be kita ko, siekia įtvirtinti tik patariamąją Valstybinės kalbos komisijos rolę įmonių pavadinimų atžvilgiu. Tai sumažintų įmonių steigėjams tenkančią administracinę naštą. 

Šie pakeitimai būtų reikšmingai palengvinę besisteigiančių įmonių rūpesčius dėl pavadinimų, tačiau sprendimas dėl jų atidėtas iki rudens – pirmasis svarstymas komitete numatytas tik spalio viduryje. Delsimo priežastys – neįvardintos. Tai reiškia, kad realių pokyčių, kuriuos būtų galėję atnešti įstatymų pakeitimai, gali tekti palaukti dar bent pusę metų.

Informuojame

Rudens sesijai atidėtas ir Pelno mokesčio įstatymo pakeitimas dėl nuostolių perkėlimo. Projektu siūloma sudaryti galimybes įmonėms, kurios 2019 m. veikė pelningai, o 2020 m. patyrė nuostolių, dalį šių nuostolių atskaityti iš 2019 m. pelno. Taip būtų sumažinta 2019 m. mokestinio laikotarpio pelno mokesčio suma, o tai palengvintų įmonių finansinę padėtį. Šiuo metu to padaryti nėra galima, nes nuostoliai gali būti perkeliami tik į vėlesnius mokestinius metus. Be to, gali būti perkeliama tik jų dalis. 

Iniciatyva įteisinti nuostolių perkėlimą atgal buvo sveikintinas Finansų ministerijos žingsnis, kuris atitinka pandemijos sunkumus patiriančios ekonomikos aktualijas. Beje, Lietuvos laisvosios rinkos institutas pabrėžia, kad šioje srityje galima padaryti ir daugiau siekiant veiksmingesnio ekonomikos atsigavimo: leisti atskaityti visus nuostolius, atitinkamai ir visą jų sumą perkelti į vėlesnius mokestinius laikotarpius. Dėl to ūkio subjektams atsirastų galimybė greičiau išeiti iš nuostolingos veiklos etapo ir atsigauti nuo pandemijos sukeltų sunkumų.

Tačiau bet kokios tolesnės diskusijos sustabdytos  mažiausiai iki rudens. Teisėkūros kokybės gerinimo požiūriu tai yra žingsnis atgal. Projektą pateikė Finansų ministerija, taigi ekspertai Vyriausybės lygmeniu sutarė dėl nuostolių perkėlimo pakeitimo poreikio. Tačiau Seimo nariai šios priemonės įgyvendinimą sustabdė. Teisėkūros kokybė nėra gerinama, kai ekspertų išdiskutuoti ir tikslingais pripažinti pakeitimai yra stabdomi tos pačios valdančiosios koalicijos narių iniciatyva be pagrįstų priežasčių.

Informuojame

Per šį pusmetį buvo užregistruota ir tokių projektų, kurių perkėlimą į rudenį galima vertinti pozityviai. Vienas tokių pavyzdžių – Bankų įstatymo pakeitimo projektas dėl bankomatų tinklo plėtros. Pagal jį, tam tikrus kriterijus atitinkantiems bankams būtų numatoma pareiga sudaryti sąlygas savo klientams mokėjimo kortele pasiimti grynuosius pinigus iš bankomatų per „protingą“ atstumą. Kitaip tariant, siūloma, kad 95 proc. gyventojų bankomatą pasiekti galėtų 5 km spinduliu.

Projektas yra susijęs su ūkinės veiklos laisvės ribojimu, kuris, remiantis Konstitucinio Teismo praktika, turi būti objektyviai būtinas, pagrįstas ir proporcingas. Tačiau įstatymo iniciatoriai nepagrindžia projekto poreikio, nėra aišku, kodėl numatoma, kad ne mažiau nei 95 proc. šalies gyventojų turi turėti galimybę ne didesniu nei 5 km ir ne mažiau nei 97 proc. šalies gyventojų turi turėti galimybę ne didesniu nei 10 km atstumu nuo savo deklaruotos gyvenamosios vietos pasiekti bankomatus. Galiausiai nėra vertinamos tikslo pasiekimo alternatyvos ir reguliavimo poveikis.

Nors projektu siekiama didinti grynųjų prieinamumą asmenims, kurie gyvena mažiau apgyvendintose vietovėse, ir toms visuomenės grupėms, kurioms sunku naudotis kitais mokėjimo būdais, nėra prognozuojama bankų reakcija ir poveikis esamiems bei potencialiems klientams. Bankams siekiant kompensuoti jiems keliamus papildomus reguliavimus, tikėtina, kad didės pinigų išgryninimo mokesčiai, augs paskolų palūkanų normos.

Sveikintina tai, kad projekto neskubėta priimti iš inercijos ir kad buvo nuspręsta jo svarstymą perkelti į rudenį. Jau dabar bankų atstovai teikia pasiūlymais, kaip geriau pasiekti įstatymo projekto tikslą didinti grynųjų prieinamumą. Projekto derinimas su visuomene ir suinteresuotais asmenimis yra svarbus teisėkūros kokybės garantas, nes tai sudaro prielaidas geriau derinti politikų norus su socialine realybe: taip tiksliausiai galima identifikuoti konkrečias problemas, galimus reguliavimo padarinius ir išrinkti geriausią reguliavimo alternatyvą. Bankų įstatymo pakeitimo iniciatyva iliustruoja, kaip teisėkūrą reikia tobulinti. Dar iki projekto rengimo buvo galima kelti grynųjų prieinamumo problemą ir telkti bankų atstovus diskusijoms, siekiant surasti geriausią sprendimą. Taip buvo galima ne tik sutaupyti tik mokesčių mokėtojų pinigų, bet ir sukelti mažiau įtampos tarp politikų ir rinkos dalyvių.

Informuojame

Vieni pagrindinių tikslų pandemijos pradžioje buvo darbo vietų išsaugojimas ir Darbo kodekso pritaikymas pandemijos sąlygoms. Tačiau buvo atlikti ne visi būtini pakeitimai ir dėl to dabar matomi padariniai, kurių niekaip nebuvo bandyta spręsti per pavasario sesiją.

Pagal  Darbo  kodekse  numatytą  tvarką darbuotojas gali išeiti iš darbo, jeigu prastova tęsiasi ilgiau negu 30 dienų, ir jam išmokama 1 arba 2 jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, priklausomai nuo išdirbto laiko. Nustačiusi prastovų subsidijavimo dėl karantino tvarką, valstybė prisiėmė atsakomybę tam tikra dalimi kompensuoti darbuotojų prarastas pajamas ir palengvinti darbdaviams  tenkančią  naštą, kai galimybės dirbti nėra dėl epidemiologinės padėties. Tačiau darbo  sutarties  nutraukimas  dėl  prastovos nebuvo atitinkamai pakeistas: jis vis dar grindžiamas logika, kad prastova taikoma, kai darbdavys dėl jo veiklos sutrikimų  negali  suteikti  darbo.  Karantino  metu  prastovos  dažniausiai  yra  lemiamos valdžios institucijų sprendimų apriboti ar drausti veiklą. Brokuotas prastovų reguliavimas dabar duoda priešingų rezultatų: darbdavių atstovai pastebi, kad skatinami didelių išeitinių išmokų ir išlaukę tam tikrą laiką prastovoje darbuotojai vis dažniau išeina iš darbo. Taigi esamas reguliavimas iškreipia darbuotojų motyvaciją ir įneša dar daugiau neužtikrintumo į darbo rinką.

Tai – skubiai spręstina spraga, susidariusi dėl vienpusio žiūrėjimo į problemą įteisinant prastovas. Buvo baiminamasi, kad nesant prastovų mechanizmo darbdaviai sieks atleisti darbuotojus, tačiau nevertinta tai, kad priėmus pakeitimus patys darbuotojai jais naudosis ne taip, kaip buvo planuota. Lietuvos laisvosios rinkos institutas dar šių metų pradžioje kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją siūlydamas pakeisti prastovos dėl karantino reguliavimą ir numatyti, kad tokiais atvejais išeitinė išmoka nėra mokama. Tiek savo atsakyme Institutui, tiek viešojoje erdvėje Ministerijos atstovai pabrėžė, kad ši problema turi būti sprendžiama, tačiau konkrečių pakeitimų taip ir nebuvo pasiūlyta.

Visą laidą rasite čia.