Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos ir pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo projekto (reg. Nr. 19-8891)
Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo projektą reg. Nr. 19-8891 (toliau – Projektas).
Pagal dabar specialistų, tokių kaip kineziterapeutų, ergoterapeutų, masažuotojų, dietistų, medicinos psichologų ir kt., kurių veiklą norima reguliuoti Projektu (toliau – Specialistai), veikla yra licencijuojama poįstatyminiais teisės aktais, reikalavimai numatyti Sveikatos apsaugos ministro įsakymuose kiekvienai specialybei. Projektu siūloma licencijavimo taisykles įtvirtinti įstatyme ir praplėsti jau taikomas taisykles, numatant privalomą kvalifikacijos kėlimą (šiuo metu kvalifikacijos kėlimas yra numatytas kaip specialistų teisė), taip pat valstybinės kalbos reikalavimą, norint gauti licenciją.
LLRI nepritaria licencijų išdavimo reikalavimų plėtimui, nes poreikis nustatyti griežtesnius reikalavimus, negu taikomi dabar, nėra pagrįstas, ir ribotų ūkinės veiklos laisvę.
Projektas grindžiamas Konstitucinio Teismo jurisprudencija, pagal kurią ribojimai ūkinei veiklai turi būti įtvirtinti įstatyme. Tačiau be šio reikalavimo, Konstitucinio Teismo praktikoje išskiriami ir kiti reikalavimai ūkinės veiklos laisvės ribojimui: ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Abejotina, ar Projektu siūlomi pakeitimai, konkrečiai – galiojančios licencijavimo tvarkos plėtimas, privalomas kvalifikacijos kėlimas, valstybinės kalbos mokėjimo tam tikru lygiu reikalavimas, atitinka Konstitucinio Teismo praktiką.
Projektu Specialistų licencijavimą siūloma vykdyti pagal analogišką modelį, kuris taikomas, pavyzdžiui, gydytojams, slaugytojams ir akušeriams. Projekto aiškinamuosiuose dokumentuose nėra pagrindžiama, kodėl, pavyzdžiui, visų tipų masažuotojams reikalinga taikyti tokį pat griežtą reguliavimą kaip ir gydytojams, Projekto lydimuosiuose dokumentuose nėra pagrindžiama, kodėl būtent anksčiau minėtų specialistų veiklos reguliavimas turi būti keičiamas. Nėra nurodomos aplinkybės, dėl kurių esamo reguliavimo arba licencijavimo taisyklių nepakanka. Be to, Projektu nebus sukurtas didesnis teisinis tikrumas, nes Specialistai jau dabar gali veikti tik turėdami licenciją. Projektas taip pat nėra grindžiamas objektyviomis aplinkybėmis, nėra pagrįsta, kodėl dabartinio reguliavimo neužtenka, todėl nėra aišku, kokias problemas licencijavimo taisyklių plėtimas padėtų spręsti.
Valstybinės kalbos reikalavimas siekiant gauti licenciją yra nepagrįstas
Valstybinės kalbos ribojimas yra nepagrįstas ir netikslingas, nes nėra tiesiogiai susijęs su Specialistų vykdoma veikla, t.y. kad daugeliui funkcijų vykdyti toks reikalavimas nėra būtinas, o valstybinės kalbos išmanymo lygis ir jo patvirtinimas sukurtų perteklinę administracinę naštą Specialistams. Todėl anksčiau aptartos konstitucinės jurisprudencijos kontekste, valstybinės kalbos mokėjimas tam tikru lygiu norint gauti licenciją nėra laikytinas būtinu ir proporcingu ūkinės veiklos ribojimu.
Valstybinės kalbos išmanymo pagal Vyriausybės standartą reikalavimas norint gauti licenciją yra dirbtinis rinkos ribojimas. Priėmus Projektą kvalifikuoti, ilgus metus dirbantys, tačiau lietuvių kalbos tam tikru lygiu neišmokę, specialistai nebegalėtų toliau teikti paslaugų. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje gyvena asmenys, kurių gimtoji kalba yra ne tik lietuvių, klientams yra naudinga turėti galimybę nueiti pas jų gimtąja kalba kalbantį specialistą.
Valstybinės kalbos reikalavimas taip pat ribotų kitų valstybių piliečių galimybę teikti paslaugas Lietuvoje. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos viena pagrindinių laisvių – laisvas paslaugų judėjimas – laiduoja ES piliečiams galimybę teikti paslaugas be nepagrįstų ribojimų kitose ES valstybėse narėse. Laisvė teikti paslaugas gali būti ribojama (pavyzdžiui, licencijuojama), tačiau reikalavimai turi būti būtini viešajam interesui užtikrinti ir proporcingi. Šiuo atveju abejotina, kad ES teisės kontekste valstybinės kalbos reikalavimas būtų proporcingas, nes valstybinės kalbos reikalavimas tiesiogiai riboja kitų ES valstybių piliečių galimybę teikti paslaugas Lietuvoje, o daugeliui Specialistų paslaugų teikti lietuvių kalbos išmanymas nėra būtinas.
Įstatyminis reikalavimas tobulinti kvalifikaciją ir reikalavimo vykdymo priežiūra yra nepagrįsta ir pernelyg ribojanti ūkinės veiklos laisvę, dėl to gali nukentėti patys klientai
Dabar taikomos licencijavimo taisyklės yra pakankamos siekiant užtikrinti Specialistų veiklos reguliavimą ir teikiamų paslaugų kokybę. Pagal taikomus įsakymus, Specialistai turi teisę (o ne pareigą) tobulinti kvalifikaciją. Tai užtikrina ūkinės veiklos savarankiškumą, veikimo modelio pasirinkimo galimybę bei skatina Specialistų sąžiningą konkurenciją.
Lyginant su galiojančiu reguliavimu, Specialistų kvalifikacijos tobulinimas bus nebe Specialistų teisė, o įstatyminė pareiga. Be to, Specialistai ne rečiau kaip kas 5 metus privalėtų pranešti licencijas išduodančiai institucijai apie kvalifikacijos tobulinimą ir asmens sveikatos priežiūros praktiką. Tai sukuria papildomą naštą, kuri gali paskatinti asmenis nevykdyti tokios veiklos. Sveikatos priežiūros specialistus iš Lietuvos noriai vilioja užsienio šalys, o tokių pakeitimų įvedimas gali tapti papildoma paskata išvykti dirbti svetur. Griežtesnio reguliavimo nustatymas yra rizikingas, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos rinkoje pastebimas sveikatos priežiūros specialistų trūkumas, o Projektas šį trūkumą galėtų padidinti.
Pagal Projektą, kvalifikacijos tobulinimas turi būti atliekamas pagal Sveikatos apsaugos ministro nustatytą tvarką (Projekto 11 str. 2 p.). Pažymėtina, kad Specialistai dirba tiesiogiai su klientais, o jų veiklos sėkmingumas yra pagrįstas klientų pasitenkinimu, todėl kvalifikacija tobulinama esant poreikiui ir atliepiant klientų poreikius. Todėl savarankiškas Specialistų kvalifikacijos kėlimas geriausiai užtikrina teikiamų paslaugų kokybę, o privalomas kvalifikacijos kėlimas pagal Projektą gali būti deklaratyvus ir formalus, kad tik būtų tenkinami licencijos reikalavimai.
Įvedus privalomą kvalifikacijos kėlimą, sukuriamos privileginės sąlygos kai kurioms kvalifikacijos kėlimą organizuojančioms įstaigoms, kurios bus patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro. Taip mažėtų šių įstaigų paskatos kelti paslaugų kokybę ir užtikrinti priimtiniausią kainą ir taip pritraukti paslaugų klientus, nes joms būtų garantuotas tam tikras Specialistų srautas. Šiuo reguliavimu valdžia pasirūpina, kad paslaugos būtų perkamos nebūtinai atsižvelgiant į Specialistų ir jų klientų poreikius.
Dabartinis reguliavimas, pagal kurį kvalifikacijos tobulinimas yra Specialisto teisė, o ne pareiga, geriau atitinka Specialistų vykdomos veiklos ypatumus. Pažymėtina, kad pasirinkimą tobulinti kvalifikaciją lemia ne tik poreikis atliepti klientų poreikius, bet ir Specialistų finansinė padėtis. Taigi numačius privalomą kvalifikacijos kėlimą, siekiant kompensuoti privalomai patirtas išlaidas, Specialistų teikiamų paslaugų kainos, tikėtina, didės ir taip bus ribojamas jų prieinamumas visuomenei. Be to, dėl išaugusių veiklos kaštų, kai kurie Specialistai gali pasirinkti teikiamų paslaugų ar jų dalies neapskaityti. Tai turės neigiamą įtaką valstybės ekonomikai ir patiems vartotojams.
Reikalavimas teikti Specialistų paslaugas tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, su kuria jie yra susiję darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais, nepagrįstai riboja ūkinės veiklos laisvę
Projekte nurodoma, kad verstis asmens sveikatos priežiūros praktika specialistas gali tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, su kuria jis yra susijęs darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais ir kuri turi licenciją teikti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Pažymėtina, kad tokia formuluotė, visų pirma, neapima individualios veiklos vykdymo pagrindų, nes reikalaujama, kad santykis su įstaiga būtų apibūdinamas darbo santykius atitinkančiais elementais, o, pavyzdžiui, paslaugų teikimas kai kurių darbo santykių elementų gali ir neturėti (pavyzdžiui, darbas su savo priemonėmis, subordinacijos nebuvimas, atsakomybė už veiklos rezultatus ir pan.).
Be to, papildomai siūlome įvertinti, ar yra tikslinga numatyti ribojimą teikti paslaugas nesteigiant juridinio asmens. Projekto nuostata ribotų kineziterapeutų, ergoterapeutų, masažuotojų, dietistų, medicinos psichologų ir kitų specialistų galimybę teikti paslaugas individualiai – tai riboja ūkinės veiklos laisvę. Tai ne tik neleis šiems specialistams susikurti sau darbo vietos, bet apribos galimybę šių paslaugų vartotojams gauti įvairesnes ir pigesnes paslaugas.
Vien formalus Specialistų priskyrimas sveikatos priežiūros specialistų kategorijai neturėtų būti pagrindas juos sulyginti su gydytojais, akušeriais ir kt., nes jų veikla objektyviai skiriasi (pavyzdžiui, skiriasi intervencija į kūną, teikiamų paslaugų pobūdis, veiksmų poveikis ir pan.). Todėl yra nepagrįsta formaliai suvienodinti, pavyzdžiui, dietologo ir gydytojo atsakomybę. Tokiu atveju nėra pagrįsta reikalauti Specialistų steigti juridinius asmenis vien tam, kad galėtų teikti mankštos, masažo arba mitybos konsultacijų paslaugas.
Aptariamas reikalavimas nedidintų teikiamų paslaugų reguliavimo teisinio tikrumo, priešingai – didins sveikatos priežiūros įstaigų ir specialistų veiklos neskaidrumą. Praktikoje galimi atvejai, kai veiklos registruojamos ir vykdomos kaip fizinės gerovės užtikrinimo veikla, kuriai Projektas nebūtų taikomas, todėl siūloma reguliavimu svarstyti įteisinti tokį reguliavimą, kuriuo asmenys nebūtų verčiami arba steigti juridinį asmenį, arba iš esmės keisti veiklą.
Atsižvelgiant į tai, kad Projekto nuostatos dėl privalomo kvalifikacijos tobulinimo ir valstybinės kalbos išmanymo yra nepagrįsti, pertekliniai, ir kad Projekto reguliavimas gali sukurti neigiamus padarinius rinkos veikimui, iškreipti sąžiningą konkurenciją, LLRI nepritaria Projekto tikslui plėsti licencijavimo taisykles ir reikalavimui privalomai steigti juridinį asmenį.
