Seime svarstomo Įmonių bankroto įstatymo projektas, kurio priėmimas Seime numatytas rytoj, turi esminių trūkumų, kurie neleis efektyviai spręsti su įmonių nemokumu susijusių problemų bei galės pakirsti net normaliai dirbti pajėgias įmones, teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai.
Dalis įstatymo projekto nuostatų, pvz., trumpesni įmonių bankroto procedūrų terminai, dviejų etapų kreditorių interesų tenkinimo tvarka, leis supaprastinti bankroto procedūras, tačiau siūlomi nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo kriterijai bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė neišvengiamai turės neigiamų pasekmių.
Įstatymo projekte numatyta, kad įmonė laikoma nemoki, kai ji laiku neatsiskaito su kreditoriais, šių įsipareigojimų suma yra ne mažesnė kaip dešimt tūkstančių litų ir viršija pusę įmonės turto balansine verte.
Anot LLRI, pastarasis kriterijus sudaro galimybę anksčiau pradėti bankroto procedūrą ir, atrodytų, palankesnes sąlygas patenkinti kreditorių reikalavimus. Tačiau tokiu būdu bankrotas galės būti iškeltas net toms įmonėms, kurios yra pajėgios normaliai dirbti ir atsiskaityti su kreditoriais be bankroto procedūrų. Kita vertus, balansinis turtas dažnai yra keliskart didesnis nei jo reali rinkos vertė, taigi tokia tvarka stabdys bankroto procesus. LLRI siūlo, kad pagrindinis kriterijus bankrotui iškelti būtų įmonės piktybinis neatsiskaitymas su kreditoriais.
Kita problema yra ta, kad įmonė gali bankrutuoti dėl įsiskolinimų valstybei, nors ta pati valstybė gali būti skolinga įmonei. Pasak LLRI ekspertų, pradėti bankroto bylą valstybės institucijų iniciatyva tokioje situacijoje atsidūrusiai įmonei būtų neteisinga.
LLRI įsitikinimu, valstybė turi pasitraukti iš pirmąja eile tenkinamų reikalavimų. „Pirmiausia turėtų būti tenkinami privačių subjektų interesai, nes kitaip bus apribotos jų veiklos galimybės, atitinkamai jie negalės įvykdyti įsipareigojimų savo partneriams, taip pat ir valstybei,“ teigė LLRI ekspertas Remigijus Šimašius. LLRI siūlo pirmąja eile tenkinti iš darbo santykių kylančius darbuotojų reikalavimus, antrąja eile – kitų kreditorių reikalavimus, o trečiąja eile – reikalavimus dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą. Pažymėtina, kad išskirtinių sąlygų suteikimui valstybei prieštarauja ir Europos Komisija.
LLRI atkreipia dėmesį į tai, kad Įmonių restruktūrizavimo įstatymu panaikinama įmonių sanavimo procedūra bei nenumatoma galimybė restruktūrizuoti įmonės jai iškėlus bankroto procedūrą. Be to, įstatymas taps visiškai neprasmingas įgyvendinus jo projekto nuostatą, kad teismas gali iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą tik esant pačios įmonės sutikimui, nes tą galima daryti ir be įstatymo.
LLRI pateikė pastabų ir pasiūlymų paketą, ragindamas Seimą patobulinti Bankroto įstatymo projektą taip, kad bankroto procedūros būtų vykdomos pagrįstai ir operatyviai bei leistų kuo geriau patenkinti kreditorių interesus.
