„Per šimtą dienų taip ir nepaaiškėjo, kokia yra 13-osios Vyriausybės ekonominės ir socialinės politikos kryptis, ir kaip Vyriausybė ketina reaguoti į šiuo metu Lietuvai svarbiausias ekonomines ir socialines aktualijas,“ – teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Ugnius Trumpa trečiadienį spaudos konferencijoje, kurioje instituto ekspertai apžvelgė dabartinės Vyriausybės šimto dienų darbus.
Anot U. Trumpos, taip ir liko neaišku, kokiomis valdymo ir mokesčių reformomis Vyriausybė ruošiasi išlaikyti ekonomikos augimą ir didinti Lietuvos verslo konkurencingumą naujoje Europos Sąjungos (ES) ekonominėje erdvėje ir už jos ribų, kaip stabdys plintančią darbo jėgos emigraciją, kaip suvaldys ir kontroliuos augančias valdymo išlaidas ir kaip pagreitins sveikatos apsaugos, švietimo ir socialinės apsaugos sistemų reformas.
LLRI vadovas samprotavo, kad sunkumai formuojant Vyriausybę, priimant bendrą programą ir priemonių planą greičiausiai buvo užprogramuoti dėl populistinių pažadų, neapibrėžtų tikslų ar jų neatitikimo priemonėms. „Jau dabar matyti, kad šios Vyriausybės programa ir priemonių planas yra per bendri, o formuotės tokios aptakios, kad negalima bus net ir apkalti, jei pažadai liks neįvykdyti, o darbai neatlikti,“ – dėstė jis.
Ypatingą nerimą, pasak U. Trumpos, kelia tos Vyriausybės numatytos priemonės, kuriomis atvirai pataikaujama įvairioms interesų grupėms, o bendrus visų Lietuvos gyventojų interesus – pavyzdžiui, reikšmingą mokesčių mažinimą – nusveria siekis išlaikyti lengvatas atskiroms interesų grupėms.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad tai pirmoji koalicinė vyriausybė tikrąją šio žodžio prasme, gal būt dėl to toks akivaizdus partijų nesusišnekėjimas, liudijantis apie tokio darbo patirties stoką. „Nepavydėtina padėtis tiems ministrams, kurie atėjo dirbti pagal savo įsitikimus ir sąžinę, nes jie nėra tikri, kokių veiksmų gali sulaukti iš savo koalicijos partnerių,“ – sakė instituto vadovas.
LLRI teigimu, ankstesnės vyriausybės, net ir 12-oji A.Brazausko Vyriausybė, pasižymėjo darbų tęstinumu, tačiau dabartinei Vyriausybei būdingas visiškas blaškymasis, kuris rimtų išbandymų ir naujų iššūkių akivaizdoje kelia didelį nerimą dėl ateities. Taip pat trūksta informacijos, ar Vyriausybė tikrai suvokia, kokie yra narystės ES iššūkiai ir pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad narystė ES Lietuvos žmonėms neapkarstų nuo pirmųjų jos metų.
LLRI viceprezidentė Guoda Steponavičienė atkreipė dėmesį, kad Europos Komisija (EK) šiuo metu kalba apie geresnį reguliavimą ir yra pasirengusi mažinti ES lygiu nustatytus reguliavimus, o nacionalines valstybes ragina mažinti biurokratiją viduje. Viso to siekiama tam, kad žmonių energija ir kapitalas būtų naudojami gerovei kurti.
„Tačiau dabartinei Lietuvos Vyriausybei kalbos apie biurokratines verslo kliūtis kelia tik atlaidžią šypseną: vietoje argumentų pacituojami ūkio subjektai, kurie nusiskundimų dėl biurokratijos neturi, ar tarptautinis įvertinimas apie pagerėjusią padėtį,“ – teigė instituto atstovė.
Pavyzdžiui, į Vyriausybės priemonių planą įtraukta priemonė „parengti geresnio reglamentavimo įgyvendinimo planą pagal EK ir EBPO rekomendacijas“, tačiau ji yra nukelta tik į 2006 m. IV ketvirtį, nors beveik visi rinkos tyrimai rodo, kad biurokratija, įskaitant korupciją, yra vienas dažniausių verslo, ypač smulkaus, nusiskundimų dėl verslo aplinkos Lietuvoje. LLRI nuomone, šias problemas spręsti labai padėtų EK šiandien itin aktyviai propaguojamas svarbesnių teisės aktų pasekmių vertinimas ir viešas jų skelbimas.
Vyriausybės priemonių plane taip pat žadama “tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius ES struktūrinių lėšų panaudojimą”, tačiau niekur neužsimenama apie akivaizdų poreikį stiprinti administracinius šios paramos skirstymo gebėjimus. LLRI teigimu, nors paramos skirstymas ką tik prasidėjo, jau dabar galima teigti, kad jis nevyksta sklandžiai: projektų vertinimo skaidrumui nebuvo pasirengta administraciškai, nėra pasitelkiama išorinė ekspertizė, nesilaikoma iš anksto paskelbtų procedūrų.
G.Steponavičienė apgailestavo, kad nors kalbama apie sumų, siekiančių 13 proc. biudžeto, paskirstymą, tačiau skaidriu jų paskirstymu viešai niekas, išskyrus visuomenės atstovus ir potencialius gavėjus, nėra susirūpinęs.
Turint omenyje, kad didžiausios struktūrinių fondų lėšos pasieks Lietuvą artimoje ateityje, jų skirstymo mechanizmo sutvarkymas yra neabejotinos valstybinės svarbos reikalas. Instituto ekspertų nuomone, prasminga būtų iš esmės dar kartą svarstyti finansuojamų sričių parinkimo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos rinka yra maža, o paramos lėšos santykinai didelės, tiesioginė parama verslo subjektams labai smarkiai iškraipo konkurenciją, todėl jos būtų tikslinga atsisakyti.
G.Steponavičienė, be kita ko, minėjo, kad šiandien Europoje aštriausiai svarstomas klausimas – paslaugų direktyva, kuria siūloma atverti ES rinką paslaugoms, – Lietuvoje sukelia vos vieną kitą virpesį. Nors oficialiai Lietuva palaiko šią direktyvą, tačiau to toli gražu per maža: „Europoje dėl šios direktyvos priėmimo vyksta reali kova, o Lietuvos žmonės net nėra su šia, jiems itin aktualia iniciatyva net susipažinę,“ – teigė LLRI viceprezidentė.
Apibendrindamas 13-osios Vyriausybės mokesčių politiką, instituto viceprezidentas Remigijus Šimašius spaudos konferencijoje teigė, kad mokesčių srityje akivaizdžiai išryškėjo Vyriausybės noras padidinti mokesčių naštą, nors nacionalinio biudžeto pajamos ir taip nuolat auga. „Iš esmės visi mėginimai žongliruoti mokesčių planais rodo, kad mūsų valdžios atstovai nori užsitikrinti, jog per biudžetą būtų perskirstyta kuo didesnė BVP dalis,“ – tvirtino jis.
Instituto viceprezidentas apgailestavo, kad Vyriausybė mokesčių dėliones bandė ir tebebando įgyvendinti nedemokratiškomis ir neatsakingomis, o dažnai net ir neteisėtomis priemonėmis: „Per pirmąjį šimtą dienų 13-oji Vyriausybė demonstravo stulbinamą neapsisprendimą, vardijo skirtingus ir nuolat kintančius planus (deja, ne tik požiūrius), bandė mokesčių didinimo intencijas „pakišti“ po slapta paskelbta Konvergencijos programa ir vis tebeketina palikti kelių mokestį nuo apyvartos,“ – sakė jis.
Tačiau jis atkreipė dėmesį, jog šiai A.Brazausko Vyriausybei geriau pavyksta derėtis dėl elektros tilto statybos, palyginti su kitomis: „Matoma didesnė pažanga derantis dėl elektros tinklų integravimo su kitomis ES šalimis. Tačiau, iš kitos pusės, Vyriausybė neatsikratė požiūrio į energetikos ūkį kaip į uždarą Lietuvos sistemą ir toliau rodo nenorą į šią sritį įsileisti laisvą konkurenciją“.
Instituto nuomone, Vyriausybės blaškymasis dėl dujų kainų reguliavimo rodo daugiau vidinius nesutarimus ir mėginimą atstovauti grupiniams interesams, o ne skaitytis su ekonomine realybe, o laikysena dėl „Mažeikių naftos“ galimo reprivatizavimo liudija apie nenorą palikti naftos verslą rinkai.
LLRI viceprezidentas R.Šimašius spaudos konferencijoje kritikavo ir opoziciją dėl neveiklumo. „Opozicijos atstovai nuolat kaltino valdančiąją koaliciją dėl nesusikalbėjimo ir nestabilumo, tačiau nepateikė atsakymų, kaip elgtųsi patys, būdami valdžioje. Susidaro įspūdis, kad alternatyvus požiūris, išskyrus nebent dėl procedūrinių dalykų, daugeliu atvejų paprasčiausiai neegzistuoja,“ – svarstė jis.
