Norėdama išnaudoti geležinkelių sektoriaus potencialą ir sėkmingai konkuruoti dėl transporto srautų ateityje, Lietuva turi neatidėliodama vykdyti struktūrinę geležinkelių sektoriaus reformą. Lietuvai taip pat derėtų greičiau įgyvendinti Europos Sąjungai (ES) duotus įsipareigojimus liberalizuoti geležinkelių sektorių. Tranzito į Kaliningradą problema turėtų būti sprendžiama politinėmis priemonėmis atskirai, nepaverčiant įkaite visos geležinkelių rinkos. Šie ir kiti pasiūlymai pateikiami šiandien pristatomoje Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) studijoje „Lietuvos geležinkeliai: kaip ir kada reformuosime“.
Instituto teigimu, ES šalims vykdant geležinkelių sektoriaus valdymo pertvarką, Lietuva delsia įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus liberalizuoti geležinkelių sektorių ir bene labiausiai atsilieka iš visų ES šalių diegdama konkurencijos santykius šioje srityje. ES teisės aktai, reglamentuojantys geležinkelių sektoriaus pertvarką, Lietuvoje yra perimti tik formaliai. Tačiau realiai nėra įsteigta atskira įmonė infrastruktūrai valdyti, viešai nepaskelbti įkainiai vežėjams už naudojimąsi geležinkelio infrastruktūra, nesudarytos sutartys dėl ilgalaikių valstybės įsipareigojimų finansuojant infrastruktūrą, pilnai nekompensuojamos nuostolingos keleivių vežimo paslaugos, rinkoje veikia vienintelis istorinis keleivių ir krovinių vežėjas.
Problemų geležinkelių sektoriuje taip pat kelia aukšti krovinių vežimo tarifai ir nuostolingos socialinės šiai sričiai primestos funkcijos, darančios žalą ir Lietuvos ekonomikai, ir valstybės finansams. Be to, Lietuvoje nėra ilgalaikės investicijų į infrastruktūrą vizijos, vangiai realizuojami transeuropiniai projektai. Verta pastebėti, jog Lietuvos geležinkelių sistema, palyginti su kitų ES šalių, pasižymi nedidele teritorija, retu tinklu ir mažu gyventojų tankiu, gerokai prastesnės kokybės infrastruktūra ir paslaugomis, orientacija į krovinių vežimą iš Rytų savo reikmėms ir į Klaipėdos uostą.
LLRI siūlo pagaliau pradėti realią struktūrinę geležinkelių sektoriaus Lietuvoje pertvarką. Siūloma reforma remiasi keliais principais. Pirma, būtina visiškai atskirti vėžę nuo vežėjo ir sukurti konkurencijos sąlygas tarp vežėjų, o po reformos – vežėjus ir privažiuojamuosius kelius privatizuoti. Antra, aiškiai apibrėžti biudžetinį socialinių funkcijų ir infrastruktūros finansavimą. Tiek socialinė funkcija, tiek infrastruktūros finansavimas turėtų neviršyti realių biudžeto galimybių. Trečia, minimizuoti viešosios infrastruktūros tinklo ir nuostolingas paslaugas, atnaujinti infrastruktūrą sudarant sąlygas gerinti kokybę likusiuose rentabiliuose ir srautų prasme perspektyviuose maršrutuose. Ketvirta, Lietuvos geležinkelių sektoriaus politiką turėtų formuoti Lietuvos Vyriausybė ir partijos, o ne AB „Lietuvos geležinkeliai“.
LLRI teigimu, geležinkelių reformos įgyvendinimas padėtų išspręsti ir kitus klausimus, kurie šiuo metu nėra realiai sprendžiami valstybiniame lygmenyje, tokie kaip vežimo tarifai ir privažiuojamieji keliai.
LLRI primena, kad ES kryptingai siekia reformuoti geležinkelių sektorius liberalizacijos ir komercializacijos linkme. ES Bendrosios transporto politikos tikslas – sukurti šioje srityje konkurenciją, padidinti efektyvumą, susigrąžinti keleivius ir krovinius iš konkuruojančių transporto rūšių ir sumažinti naštą nacionaliniams biudžetams.
LLRI studijoje „Lietuvos geležinkeliai: kaip ir kada reformuosime?“ aptariama bendroji Europos transporto politika, ES geležinkelių reglamentacijos perkėlimas į Lietuvos teisę, keleivių ir krovinių vežimas, Lietuvos geležinkelių vykdoma kainodara ir tarifų politika apskritai bei tarptautiniai vežimo geležinkeliais susitarimai. Taip pat nagrinėjama privažiuojamųjų kelių problematika, būtina geležinkelio sektoriaus pertvarka Lietuvoje ir veiksniai, stabdantys reformą – tikėtini valstybės biudžeto pajamų pokyčiai dėl monopolio panaikinimo, Rusijos ūkio subjektų interesai bei politikų požiūris į reformą. Pagrindinis studijos tikslas – pasiūlyti tokį geležinkelių sektoriaus reformos variantą, kuris užtikrintų šalies geležinkelių ir šio sektoriaus plėtros galimybes ateityje siekiant didžiausios naudos visiems Lietuvos ūkio subjektams ir vartotojams.
