Darbuotojai nesureikšmina darbo įstatymų ir priimtų laisvesnį reguliavimą, rodo apklausa

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) užsakymu bendrovės „RAIT“ atliktas reprezentatyvus sociologinis tyrimas parodė, jog didžioji dauguma Lietuvos dirbančiųjų nesureikšmina darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir neprieštarautų, jei darbas būtų reguliuojamas laisviau nei šiuo metu.

 

Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip darbuotojai vertina darbuotojo ir darbdavio santykius, darbo laiko, užmokesčio ar kitas darbo santykių reguliavimo problemas, įvairius darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.

 

Kaip rodo apklausos rezultatai, dauguma Lietuvos dirbančiųjų nemano, jog darbo santykiams yra būdingas priešiškumas, t. y. darbuotojai negalvoja, jog darbo įstatymai turi ginti darbuotojų kaip silpnesnės darbo santykių šalies interesus. Dauguma dirbančių Lietuvos gyventojų (68,1 proc.) mano, jog darbo santykių reguliavimas yra skirtas suderinti darbdavių ir darbuotojų interesus. 14 proc. mano, kad darbo santykius reguliuojantys įstatymai yra skirti ginti darbdavių interesus ir tik 11,8 proc. įsitikinę, kad gina darbuotojų interesus.

 

Sociologinio tyrimo duomenimis, beveik pusė apklaustųjų savo darbo sąlygų gerėjimo šaltiniu mato ne valdžią, griežtesnį reguliavimą ar kontrolę, o darbdavių verslo plėtrą ir finansinės padėties gerėjimą. LLRI nuomone, tokie atsakymai išryškina darbuotojų vertinimą, jog verslo sąlygų gerinimas yra tiesioginis jų gerovės laidas ir darbuotojai palankiai priimtų verslo sąlygų gerinimą.

 

Apklausa taip pat atskleidė, jog kas trečias darbuotojas mano dirbąs viršvalandžius, už kuriuos jam nemokama. Viršvalandžius nurodė dirbantys po vienodai valstybės sektoriuje ir privačiame sektoriuje dirbančiųjų – 34,3 ir 34,9 proc. Keturi iš penkių dirbančių Lietuvos gyventojų (80,8 proc.) sutiktų dirbti daugiau viršvalandžių ir už tai gauti papildomą atlygį.

 

LLRI nuomone, darbuotojai neabejotinai siunčia signalą, jog viršvalandžiai yra faktiškai dirbami, nepaisant formalaus draudimo. Jei Darbo kodeksas leistų dirbti viršvalandžius, tai atitiktų ir darbuotojų ir darbdavių interesus: dirbantieji viršvalandžius galėtų pareikalauti papildomai sumokėti už viršvalandinį darbą, kitiems galbūt kiltų motyvacija dirbti daugiau, o darbdaviai „legalizuotų“ formaliai neteisėtai dirbančius darbuotojus ir galėtų lanksčiau planuoti veiklą.

 

59,6 proc. dirbančiųjų mano, jog darbo laiko reguliavimas nėra toks svarbus, nes jie vis tiek dirba tiek, kiek sutaria su darbdaviu, nors galiojančios Darbo kodekso nuostatos arba nustato darbo laiką, arba paveda dėl jo susitarti kolektyvinėse sutartyse. Iš apklausos rezultatų galima spręsti, kad darbuotojai nepervertina darbo santykius reguliuojančių įstatymų įtakos ir du trečdaliai darbuotojų patvirtina, jog susitarimai dėl darbo laiko nepriklauso nuo įstatyminių, kolektyvinių ar formaliai sudarytų darbo sutarčių.

 

Respondentų taip pat buvo prašoma įvertinti profsąjungų veiklą. Atsakymai parodė, kad tik 14,9 proc. darbuotojų yra patenkinti profsąjungų atstovavimu jų interesams. Net 56,2 proc. apklaustųjų nepalankiai vertina profsąjungų kaip savo interesų atstovų veiklą: 33,1 proc. teigia, kad profsąjungos yra atitrūkusios nuo darbuotojų, 13 proc. mano, kad profsąjungos paiso savo vadovų interesų, o 10,1 proc. dirbančių Lietuvos gyventojų galvoja, jog profsąjungos iš esmės negali atstovauti žmonių privačių interesų įvairovei.

 

LLRI nuomone, toks nepalankus profsąjungų veiklos įvertinimas turėtų kelti rūpesčio ir pačioms profsąjungoms, ir valdžiai, kuri suteikė profsąjungoms plačias galimybes atstovauti visų dirbančiųjų interesams, pavyzdžiui, Trišalėje taryboje. Atsižvelgdamas į prastai darbuotojų vertinamą profsąjungų gebėjimą atstovauti jų interesams, įstatymų leidėjas pirmiausia turėtų panaikinti profsąjungoms suteiktas galias sudaryti kolektyvines sutartis darbuotojų vardu (net ir tų darbuotojų, kurie nėra profsąjungų nariai).

 

Apklausos metu taip pat išaiškėjo, kad darbuotojai nėra linkę pateisinti darbo santykių pažeidimus. Dirbantys Lietuvos gyventojai labiausiai yra kritiški pažeidimams, kai nemokamas nustatytas minimalus darbo užmokestis, mažiausiai – kai darbo užmokestis mokamas vokeliuose. Mažiausiai kritiškai į darbo santykius reguliuojančių įstatymų pažeidimus reaguoja jauniausi darbuotojai (16-24 amžiaus grupė).

 

Ši sociologinė apklausa buvo atliekama 2005 m. lapkričio 24 – gruodžio 3 d. Iš viso apklausta 1093 Lietuvos gyventojų nuo 16 iki 74 metų amžiaus. Apklausa buvo vykdoma Omnibuso būdu. Rezultatai atspindi visos Lietuvos gyventojų nuomones bei pasiskirstymą pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietą, išsimokslinimą. Pateikiami tik dirbančiųjų Lietuvos gyventojų atsakymai ir jie reprezentuoja visus dirbančius Lietuvos gyventojus.

 

Visa apklausos rezultatų analizė pristatoma LLRI interneto svetainėje („Darbo santykių“ skilties analitiniuose darbuose).