LLRI siūlo iki 10 proc. didinti į privačius pensijų fondus pervedamos įmokos dalį

LLRI instituto atliktoje analitinėje medžiagoje „Kodėl Lietuva turėtų tęsti pensijų reformą?” teigiama, kad dar 2005 m. vienam pensininkui teko 1,4 dirbantieji, 2010 m. jų teks 1,5, o vėliau šis skaičius nuosekliai mažės, kol apie 2050 m. nukris iki 0,95 – tuomet Lietuvoje bus daugiau pensininkų nei dirbančiųjų.

 

Kaip teigia LLRI ekspertas Ignas Brazauskas, siūloma tolesnė pensijų reforma sumažintų finansinę valstybės naštą ateityje ir užtikrintų didesnį dirbančiųjų finansinį saugumą senatvėje.

 

„Lietuvos finansų tvarumas yra tiesiogiai susijęs su jos demografine padėtimi. Didėjant pensininkų skaičiui, didės ir pensijoms reikalingos lėšos. Jau nuo 2020 m. „Sodros” biudžetas turėtų tapti deficitiniu, o apie 2040 m. jos deficitas turėtų pasiekti 1 proc. BVP arba, šiandieninėmis kainomis, 800 mln. litų kasmet“, – aiškina laisvosios rinkos instituto ekspertas.

 

Tai, anot jo, savo ruožtu lems, kad sulaukę pensinio amžiaus žmonės, faktiškai ir toliau priklausys nuo „Sodros“ pensijos. Lietuva taps mažiau patraukli tiek vidaus ar užsienio investuotojams, tiek ir patiems darbuotojams. Jei kitose valstybėse finansinė pensijų našta dirbantiesiems ir verslui bus gerokai mažesnė, tai lems nenaudingus Lietuvos ekonomikai kapitalo ir darbuotojų judėjimo srautų pokyčius.

 

„Draudimo įmokos didinimas iki 10 proc. galėtų pareikalauti iki 1 proc. BVP papildomų valstybės išlaidų. Šiuo metu ši finansinė našta būtų pakeliama valstybei ir ji gerokai sumažintų valstybės finansinius įsipareigojimus ateityje“, – sako Ignas Brazauskas.

 

Pagal ES Komisijos prognozes, išlikus dabartinei pensijų sistemai, net ir didinant pensinį amžių, Lietuvoje išlaidos pensijoms didės, kai tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje, dėl įgyvendintų ryžtingesnių reformų, valstybės išlaidos pensijoms mažės.

 

„Jeigu Lietuva nesiryš priimti šio sprendimo, ji susidurs su dėl demografinių priežasčių kylančiomis finansinio tvarumo problemomis – sparčiai didėjančiomis valstybės išlaidomis pensijoms ir augančiu valstybės biudžeto deficitu ir skola, o privati pensijos dalis žmogui nevaidins esminio vaidmens”, – pasekmes vardina I.Brazauskas.

 

Didesnę dalį pensijos kaupiant privačiuose fonduose, padidėtų pačių dirbančiųjų finansinis saugumas, nes jie būtų mažiau priklausomi nuo politinių valdžios sprendimų, įtakosiančių „Sodros“ pensijų dydį ateityje.