Vos prieš kelias dienas visuomenę pasiekė informacija apie Pasaulio Banko išplatintą ataskaitą dėl Lietuvos pensijų sistemos reformos. Tačiau paviešinti ataskaitos akcentai apie privačių pensijų fondų mokesčių dydį, toli gražu nėra pagrindinė Pasaulio Banko informacija.
Pasaulio Banko teigimu, dabartinė pensijų sistema anksčiau ar vėliau „pareikalaus sudėtingų politinių pasirinkimų tarp didesnių socialinio draudimo mokesčių, pensinio amžiaus didinimo ir santykinai mažesnių pensijų (lower benefit formulas)“. Išlaidos pensijoms per artimiausius metus turėtų padidėti nuo maždaug 27 proc. dirbančiųjų atlyginimo iki 40-45 proc. Šis skaičius „gali būti interpretuotas kaip („Sodros”) privalomų įmokų ar mokesčių dydis reikalingas subalansuoti pensijų sistemos pajamas ir išlaidas”. Ataskaitoje teigiama, kad „tokio lygio darbo jėgos apmokestinimas nebūtų parankus jei Lietuvos ekonomika norės išlikti konkurencinga ir augti”.
Ataskaitoje pažymima, kad „demografinės tendencijos ateityje kels rimtus iššūkius“. Šiuo metu Lietuva išgyvena itin gerus demografinius laikus – kai dar dirba gausi po karo gimusių žmonių (vadinamųjų „baby boomers“) karta, kuriems dabar 50-60 m. ir kai dirba taip pat gausi jų vaikų karta, gimusių prieš 20-30 metų. Tačiau, „situacija dramatiškai pasikeis po 10 metų, kai gausi pokario karta pradės išeiti į pensiją tuo pačiu metu, kai negausi po nepriklausomybės atgavimo gimusi karta įžengs į darbo rinką“.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad „be minėtų fundamentalių problemų Lietuvos pensijų sistema taip pat kenčia nuo svarbių neapibrėžtumų“. Neapibrėžtas pensijų dydžio augimas ir tai, kad matoma tendencija pensijoms išleisti visus surenkamus pinigus, „neleidžia pasinaudoti greitu atlyginimo augimo dešimtmečiu ir sukaupti perteklių, kuris vėliau galėtų sušvelninti demografinius pokyčius“. Lietuvos laisvosios rinkos instituto nuomone, minėtas artimiausio dešimtmečio „Sodros“ perteklius turėtų būti panaudotas tolimesniam pensijų reformos gilinimui.
Šie teiginiai iliustruojami pavyzdžiais, kad „netekusių darbingumo lygis Lietuvoje yra nepaprastai didelis, ypač žmonių, kuriems neužilgo sukaks pensinis amžius“. Lietuvoje neįgaliaisiais yra dvigubai didesnė žmonių proporcijos dalis nei Vokietijoje ar JAV. Pasaulio Banko teigimu, „tai leidžia manyti, kad netekusių darbingumo programos Lietuvoje ne tik riboja darbuotojų skaičių, bet ir yra pakeitimo priemonė bedarbystei ir socialinei paramai,“ – t.y. žmonės renkasi invalidumą negalėdami rasti darbo ir pan. „Siekiant sustabdyti invalidų skaičiaus augimą, turės būti nedelsiant įgyvendinami ryžtingi administraciniai sprendimai“.
Pasaulio Banko ataskaitoje įvardinta eilė problemų susijusių su Lietuvos pensijų sistemos būkle ir nurodyta gausybė rekomenduotinų priemonių – tarp jų ir griežtesnis invalidumo reglamentavimas ir reikšmingesnis bei aiškesnis „Sodros“ pertekliaus kaupimas.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas jau anksčiau yra akcentavęs Pasaulio Banko ataskaitoje minimas kylančias grėsmes. Siekiant sušvelninti dėl demografinių priežasčių kilsiančias finansinio tvarumo problemas, galimas būtinybes didinti socialinio draudimo mokesčius ir taip pat norint sudaryti sąlygas Lietuvos privatiems pensijų fondams tapti vienais efektyviausių pasaulyje, LLRI siūlo tęsti pensijų reformą ir į privačius pensijų fondus pervedamos įmokos dalį palaipsniui didinti nuo dabartinių 5,5, iki 10 proc.
Dėl papildomos informacijos kreipkitės:
Laura DABULYTĖ
Komunikacijos vadovė
Lietuvos laisvosios rinkos institutas
Tel. 85 2526263
El. p. Laura@lrinka.lt
