Pelno mokesčio reformos laukia ir įmonės, ir gyventojai

Tyrimų bendrovė RAIT ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas vykdo bendrą projektą, kurio siekis išsiaiškinti, ką gyventojai mano įvairiais ekonominės politikos klausimais. Vykstant diskusijoms apie pelno mokesčio taikymo alternatyvas, rugsėjo mėn. atliktos reprezentatyvios gyventojų ir įmonių savininkų ir vadovų apklausos.

 

Gyventojų apklausos rezultatai parodė, kad gyventojai supranta, kad pelno mokesčio našta tenka būtent jiems, o ne įmonėms. Daugiau kaip pusė 15-74 m. Lietuvos gyventojų (57 proc.) mano, jog įmonės pelno mokestis yra įskaičiuotas į prekių / paslaugų kainą. 13 proc. respondentų mano, jog šis mokestis nėra įskaičiuojamas į prekių / paslaugų kainą. Trys iš dešimties apklaustųjų (30 proc.) neatsakė į klausimą. Jaunimas (25-34 m.) (68 proc.) bei gyventojai su aukštuoju išsimokslinimu (78 proc.) statistiškai dažniau nurodė, kad, jų nuomone, įmonės pelno mokestis yra įskaičiuojamas į prekių / paslaugų kainą.

 

LLRI asocijuotos ekspertės Rūtos Vainienės teigimu, nors ekonominėje retorikoje dažnai tenka girdėti politikų raginimus „suvienodinti įmonių ir gyventojų apmokestinimą“, iš tyrimo rezultatų matyti, kad dauguma gyventojų nėra paveikti šio paklydimo.

 

„Mokesčių naštos perkėlimo dėsnį supranta dauguma gyventojų. Nėra jokio savarankiško įmonių mokesčio – kiekvieno mokesčio našta galų gale tenka prekių ir paslaugų pirkėjui. Siekiant sumažinti mokesčių naštą kiekvienam gyventojui, visai nebūtina mažinti tik gyventojų pajamų mokestį. Ir priešingai, pelno mokesčio didinimas reikštų mokesčio naštos gyventojams pakėlimą“, – sako R. Vainienė.

 

Įmonių vadovų ir savininkų buvo klausiama, kuriame etape tikslinga apmokestinti įmonių uždirbamą pelną. Pagal galiojančią pelno apmokestinimo tvarką, šiuo metu pelnas yra apmokestinamas ir jo uždirbimo, ir jo paskirstymo metu. Tokį pelno apmokestinimo modelį palaikė tik 7 procentai respondentų.

 

Tyrimų bendrovės RAIT valdybos pirmininkės Ingos Nausėdienės teigimu, akivaizdu, kad tarp respondentų egzistuoja sutarimas, jog galiojantį dvigubą apmokestinimą būtina naikinti, tačiau respondentai nesutaria dėl pelno mokesčio reformos krypties.

 

„Net 28 proc. respondentų teigė, kad pelnas apskritai neturi būti apmokestintas, nei pelno, nei gyventojų pajamų mokesčiu. 26 proc. pasisako už pelno apmokestinimą jo paskirstymo metu, apmokestinant tik dividendus. 25 proc. mano, kad turi būti apmokestinamas tik pagal įstatymus apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas jo uždirbimo metu, o dividendams neturi būti taikomas joks mokestis“, – tyrimo rezultatus komentuoja I.Nausėdienė.

 

Jei būtų keičiama galiojanti pelno apmokestinimo tvarka ir pelnas apmokestinama tik vieną kartą, išmokant dividendus, daugiau nei pusė (58 proc.) įmonių atsilaisvinusias pelno mokesčio lėšas panaudotų investicijoms į technologijas ar kitą ilgalaikį turtą. Net 45 proc. įmonių vadovų papildomų lėšų skirtų darbuotojams – atlyginimų kėlimui ir mokymui. Papildomus dividendus išmokėtų tik 5 proc. respondentų.

 

LLRI atkreipia dėmesį, jog ekonomikos nuosmukio metu mokesčių mažinimas tampa gyvybiškai svarbiu. LLRI kad dabartiniu metu vykstančią aktyvią diskusiją dėl pelno mokesčio reformos vainikuos naujosios Vyriausybės programinės nuostatos dėl dvigubo apmokestinimo panaikinimo, juolab, kad tokius pažadus kai kurios partijos jau yra įtraukusios ir į savo rinkimų programas.

 

Dėl papildomos informacijos kreipkitės:

 

Laura DABULYTĖ

LLRI komunikacijos vadovė

Tel. 85 252 62 63 ,

El.p.: Laura@lrinka.lt

www.lrinka.lt

 

Inga NAUSĖDIENĖ

UAB „RAIT“, Rinkos analizės ir tyrimų grupės valdybos pirmininkė

Tel. 85 269 1247

el.p.: inga.nausediene@rait.lt

www.rait.lt