LLRI tyrimas: nelegalių cigarečių vartojimas 2010 m. sudaro beveik pusę Lietuvos cigarečių rinkos

Lietuvos laisvosios rinkos institutas, atlikęs tabako akcizų politikos ir jos pasekmių šalies rinkai tyrimą, teigia, jog nelegalių cigarečių vartojimo ir kontrabandos Lietuvoje dinamikai 2002-2010 m. turėjo įtakos įvairūs socialiniai, ekonominiai veiksniai, tačiau itin didelę įtaką nelegaliai rinkai turėjo vykdyta akcizų politika.

LLRI ekspertas Vytautas Žukauskas teigia, kad Lietuvoje galima išskirti du akcizų tabakui didinimo laikotarpius: 2002-2004 m., kuomet akcizo našta augo apie 70 proc., ir 2007-2009 m., kuomet ši našta augo apie 130 proc. Abu šie laikotarpiai akivaizdžiai susiję su kontrabandos augimu ir nelegalių tabako gaminių vartojimu.

„Akcizų didinimas sukėlė ryškius pokyčius tabako rinkoje. 2002-2004 m. mažėjo legalių cigarečių pardavimai, išaugo kontrabanda ir nelegali rinka. 2004 metais legalios ir nelegalios rinkos dalys tapo beveik lygios. 2005-2008 m. ekonomikai sparčiai augant, didėjant žmonių perkamajai galiai, nelegali rinka ėmė mažėti, didėjo legalių cigarečių pardavimai. Nuo 2008 m. nelegali rinka vėl ėmė plėstis, ypač didelis šios rinkos ir kontrabandos šuolis pastebėtas 2010 m., kuomet smarkiai kritus legalių cigarečių pardavimui nelegali rinka pasiekė 2004 m. lygį ir sudarė apie pusė visos cigarečių rinkos, t.y. apie 110 mln. cigarečių pakelių“, – teigė V. Žukauskas.

LLRI atliktoje analizėje teigiama, kad Lietuvai įstojus į ES, šalies tabako akcizų politika buvo derinama su ES taisyklėmis, kurios numatė stiprų akcizų naštos tabako produktams didėjimą. Nagrinėjant akcizų harmonizavimo pasekmes Lietuvoje, svarbu atsižvelgti į specifinį krašto kontekstą.

„Lietuvai ES tabako akcizų harmonizavimas turėjo didesnės įtakos nei ES senbuvėmis. Pragyvenimo lygis Lietuvoje yra vis dar santykinai mažas, gyventojai išleidžia didesnę savo pajamų dalį būtiniausio vartojimo prekėms. Taip pat svarbu tai, jog Lietuvoje palyginti didelis korupcijos mastas, palanki geografinė padėtis bei vartotojų požiūris į kontrabandą. Visi šie veiksniai prisidėjo prie to, jog akcizų kėlimas šalyje tiek 2002-2004 m., tiek 2008-2009 m. buvo susijęs su kontrabandinės veiklos ir nelegalių cigarečių vartojimo padidėjimu“, – sakė V. Žukauskas.

2010 m. dėl nelegalaus cigarečių vartojimo į biudžetą nesurenkama apie pusę milijardo litų akcizo ir dar beveik 150 mln. Lt PVM mokesčio. Anot LLRI, kovojant su nelegalia rinka ir kontrabanda visų pirma reikia gilintis į ekonomines šių reiškinių priežastis.

”Pagrindinė ekonominė kontrabandos priežastis yra dėl didelės akcizų naštos atsiradę tabako gaminių kainų skirtumai ES ir kaimyninėse šalyse. Tačiau teisėsaugos institucijų taikomos priemonės nukreiptos į kontrabandos mažinimą (pvz. kontrolės didinimas, bausmių griežtinimas, korupcijos teisėsaugos institucijose mažinimas) taip pat svarbios, ypač tuomet, kai dėl įsipareigojimų ES neįmanoma koncentruotis vien į ekonominių paskatų kontrabandai mažinimą“, teigiama LLRI atliktame tyrime.

LLRI teigimu, specifinė Lietuvos geografinė, socialinė ir ekonominė situacija lemia tai, jog Europos Sąjungos tabako akcizų kėlimo politika daro didelę neigiamą įtaką legaliai šalies tabako gaminių rinkai. Dėl to, priimant sprendimus dėl tolimesnės Europos Sąjungos akcizų politikos, Lietuva turėtų reikšti griežtą poziciją dėl neigiamų iki šiol vykdytos politikos pasekmių kraštui ir pasisakyti už akcizų mažinimą.

Visą LLRI tyrimą, kuriame pateikiama daugiau duomenų, galima rasti čia.

 

 

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis:

 

Vytautas Žukauskas

LLRI ekspertas

El. p. vytautas@lrinka.lt; tel. 8 671 39672