Kaip rašoma Delfi straipsnyje “Seime – nerimas dėl prokurorų dėmesio politikų automobilių nuomai”, prokurorai pradėjo domėtis sudarytomis automobilių nuomos sutartimis. Labiausiai mane sudomino Seimo kanclerio J. Milerio pastebėjimas, kad sumažinus parlamentinei veiklai skiriamas lėšas, Seimo nariai atsisakė brangesnių mašinų ir pradėjo nuomotis pigesnes. Taigi, išlaidų limitų sumažinimas padeda sumažinti nepagrįstą Seimo narių išlaidavimą.
Tačiau pinigų parlamentinei veiklai sumažinimas nepašalina galimo piktnaudžiavimo, kai politikai sugeba apeiti formalų reikalavimą neturėti išperkamosios nuomos sutarčių. Kaip rašoma tame pačiame straipsnyje, išperkamosios nuomos sutartį pasirašo ne Seimo narys, o išperkamosios nuomos bendrovė su automobilį parduodančia įmone, o ta įmonė įsipareigoja iš lizingo bendrovės nupirkti automobilį ir už likutinę vertę parduoti jį Seimo nariui.
Tai – Seimo narių pavyzdys visai visuomenei, kaip elgtis turėtų paprasti mokesčių mokėtojai. Jeigu žmonės mokytųsi apsukrumo iš Seimo narių, tikėtina, kad valstybės biudžetas būtų kiek kiauresnis (tik skirtumas tas, kad žmonės nenori atiduoti savo uždirbtų pinigų, o Seimo nariai kabinasi į mūsų pastangomis uždirbtus ir į biudžetą ne sava valia atiduotus litus). Kadangi mokesčių mokėtojų lėšos ir toliau finansuoja Seimo narių automobilių pirkimą, o Seimo nariai niekuo nesiskiria nuo kitų dirbančiųjų, kurie negauna lėšų trintukams, drožtukams ar BMWukams, išlaidų parlamentinei veiklai turėtų būti atsisakyta.
Ši istorija atskleidžia neįtikėtiną dalyką. Pasirodo, anksčiau to daryti nesugebėję Seimo nariai dabar jau gali persėsti iš 1800Lt/mėn į 1100 Lt/mėn nuomos mokesčio automobilį!! Kažkodėl Seimo narius pradeda tenkinti pigesnių automobilių saugumas, komfortabilumas ar reprezentatyvumas. Belieka sumažinti lėšas parlamentinei veiklai iki nulio ir pažiūrėti, ar Seimo narių užgaidas sugebės patenkinti jų pačių arba Seimo autoūkio automobiliai, o gal net viešasis transportas?
