Ž. Šilėnas: Kūrybingas naikinimas ir intelektualinis narcisizmas (0)

Ką tik pasibaigęs karas tarp Blue-ray ir HD DVD formatų baigėsi Blue-ray pergale. O tai reiškia, kad bent jau šiuo metu, didelės raiškos DVD rinkoje lieka tik vienas standartas – Blue-ray. Kompanijos, kurios siejo sėkmę su HD DVD, vartotojai, kurie pirko HD DVD grotuvus, platintojai, kurie leido filmus HD DVD formatu, be abejo, labai nesidžiaugia – jų investicijos, greičiausiai, yra dingusios (dėl to jos dar ir vadinamos sunk costs).

Todėl ne vienam kyla klausimas, ar toks standartų konkuravimas turėtų egzistuoti? Ar ne protingiau būtų, jei kokia nors visažinė institucija nuspręstų, kuris standartas geresnis ir jį paskelbtų vieninteliu? Gi taip būtų išvengta bereikalingų investicijų, resursų švaistymo ir t.t. Kur jau kur, o čia valstybės įsikišimui prieštarautų nebent paranojiškas libertaras.

Toks „ūkiškas“ požiūris yra intuityviai priimtinas, bet tik tiek. Žemė intuityviai irgi yra plokščia. Net jei konkuravimo baigtį nulemia, atrodytų tokie trivialūs dalykai, kaip, pvz., kurį formatą pasirenka Walmart prekybos tinklas, tai nėra priežastis užsiimti konkurencijos prevencija. Produktų konkurencija susideda iš n matomų ir nematomų veiksnių, tūkstančių sprendimų verslo lygmenyje, ir nesuskaičiuojamos galybės vartotojų sprendimų ir asmeninių preferencijų. Anot Henry Hazlitt 1960-aisias, kukliais vertinimais JAV egzistavo 9,000,000 kainų, kurios tarpusavyje sukuria 40,000,000,000,000 tarpusavio ryšių. Tik didžiausias intelektinis narcizas gali manyti, kad įmanoma tiksliai apskaičiuoti, įvertinti ir pateikti sprendinį, o ne leisti tai padaryti rinkai.

Problema tai, kad daug tikrai protingų žmonių, švelniai tariant, turi aukščiau minėtos ligos požymių (dėl ligos jūsų autorius, turbūt, irgi ne išimtis). Kai kurie sergantieji šia liga ją pažįsta ir bando su ja kovoti. Kiti ją aktyviai neigia, o jos simptomus pateikia kaip didžius minties pasiekimus žmonijos labui.

Grįžtant prie Blue-ray atvejo, ši pergalė gali būti trumpalaikė, nes dar reikia, kad šis formatas universaliai pasklistų rinkoje ir neatsirastų kitų, tarkim, ne DVD formato laikmenų, kurios nenukonkuruotų aukštos raiškos DVD. Kas, pavyzdžiui, beprisimena tokį SONY MiniDisc? Šumpeteriškasis kūrybingas naikinimas(creative destruction) vyksta toliau. Ir joks centrinis planuotojas, nesvarbu kokiu vardu, ar su kiek žvaigždučių ant vėliavos, neatliks to paties darbo taip gerai, kaip nematoma ranka.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

16 − 12 =