Žinių radijo laidoje „Ekonomika šiandien“ apžvelgiama „Stebime valdžią“ rubrika. Liepos 21 d. laidoje Kotryna Tamkutė, Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės patarėjas, buvęs Lietuvos ūkio ministras Rimantas Žylius ir ilgametis efektyvios vadybos praktikas, bendrovės „Nortus“ įkūrėjas ir vadovas Vidas Petraitis kalbasi apie viešojo sektoriaus neefektyvumą ir būdus, kaip užtikrinti geresnę paslaugų kokybę.
Stebime valdžią
Pritariame
Seime užregistruotas Darbo kodekso pasiūlymas nebemokėti išeitinių išmokų, kai darbuotojas savo valia išeina iš darbo dėl užsitęsusios, dėl karantino paskelbtos, prastovos.
Pagal Darbo kodekse numatytą tvarką, darbuotojas gali išeiti iš darbo, jeigu prastova tęsiasi ilgiau negu 30 dienų, ir jam išmokama vieno arba dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, priklausomai nuo išdirbto laiko. Nustačiusi prastovų subsidijavimo dėl karantino tvarką, valstybė prisiėmė atsakomybę tam tikra dalimi kompensuoti darbuotojų prarastas pajamas ir palengvinti darbdaviams tenkančią naštą, kai galimybės dirbti nėra dėl epidemiologinės padėties. Tačiau darbo sutarties nutraukimas dėl prastovos nebuvo atitinkamai pakeistas: jis vis dar grindžiamas logika, kad prastova taikoma, kai darbdavys dėl jo veiklos sutrikimų negali suteikti darbo. Karantino metu prastovas lemia valdžios institucijų sprendimai apriboti ar drausti veiklą. Brokuotas prastovų reguliavimas dabar duoda priešingų rezultatų: darbdavių atstovai pastebi, kad skatinami didelių išeitinių išmokų ir išlaukę tam tikrą laiką prastovoje, darbuotojai vis dažniau išeina iš darbo. Taigi esamas reguliavimas iškreipia darbuotojų motyvaciją ir įneša dar daugiau neužtikrintumo į darbo rinką.
Tai – skubiai spręstina spraga, susidariusi dėl vienpusio žiūrėjimo į problemą įteisinant prastovas. Buvo baiminamasi, kad nesant prastovų mechanizmo darbdaviai sieks atleisti darbuotojus, tačiau nevertinta tai, kad priėmus pakeitimus, patys darbuotojai jais naudosis ne taip, kaip buvo planuota.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas dar šių metų pradžioje kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją siūlydamas pakeisti prastovos dėl karantino reguliavimą ir numatyti, kad tokiais atvejais išeitinė išmoka nėra mokama. Tiek savo atsakyme Institutui, tiek viešojoje erdvėje Ministerijos atstovai pabrėžė, kad ši problema turi būti sprendžiama, tačiau konkrečių pakeitimų taip ir nebuvo pasiūlyta ir tik dabar Darbo kodekso keitimo pasiūlymą registravo vienas Seimo narių.
Pritariame
Užregistruotas Darbo kodekso pakeitimas, kurio tam tikros nuostatos užtikrintų didesnį darbo santykių aiškumą ir lankstumą. Vienu iš siūlomų pakeitimų darbuotojui būtų suteikiama teisė kitu laiku, nei darbdavio darbo (pamainos) grafike nurodytas laikas, dirbti kitiems darbdaviams. Iki šiol tai nebuvo tiesiogiai uždrausta, tačiau praktikoje nuolat kildavo įvairių klausimų, kaip tai realizuoti, pavyzdžiui, ar reikalinga atskirai informuoti darbdavį, o gal net reikia jo leidimo. Šiuo požiūriu darbuotojams suteikiama daugiau laisvės ir aiškumo veikti, daugiau galimybių derinti savo laiką ir interesus.
Kita iš pažiūros smulki galimybė – keisti darbo sąlygas. Nors praktikoje tai irgi nėra tiesiogiai draudžiama, nauju pasiūlymu būtų sumažinta darbuotojams ir darbdaviams tenkanti administracinė našta. Jeigu darbo sąlygų keitimas ir vėlesnis grįžimas prie pradiniu sąlygų turėjo būti įforminamas atskirai, dabar suėjus terminui senosios sąlygos įsigaliotų automatiškai suėjus terminui. Toks administracinės naštos sumažinimas didintis darbo lankstumo galimybes ir sudarys sąlygas geriau prisitaikyti prie darbovietėje kylančių iššūkiu, nes neretai papildoma administracinė našta kaip darbo sąlygų įforminimas gali atgrasyti nuo pasinaudojimo tokia galimybe išvis.
Visą laidą rasite čia.
Projektas yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis. Daugiau skaitykite šioje nuorodoje.
