Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) išnagrinėjo Dėl Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Reg. Nr. XIIIP-3225) (toliau – Projektas), kuriuo nustatoma, kad pensijų ir kitų išmokų pristatymo pagal jų gavėjų nuolatinę arba faktinę gyvenamąją vietą paslaugą (toliau – pensijų pristatymo paslauga) teikia Vyriausybės paskirtas universaliosios pašto paslaugos teikėjas, nepritaria šiam Projektui dėl toliau nurodytų priežasčių.
1. Vieno iš rinkoje veikiančių pensijų pristatymo paslaugos teikėjų teiktos paslaugos kokybės sutrikimas nėra pakankama priežastis panaikinti konkurencingą rinką ir įteisinti valstybinį monopolį
Penkios privačios įmonės didžiojoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje teikia pensijų pristatymo paslaugą, kurios vykdymui Lietuvos bankas yra suteikęs mokėjimo įstaigos licencijas, kitoje šalies teritorijos dalyje (nuo 2019 m. 17-oje regionų) šią paslaugą teikia AB „Lietuvos paštas“. Kaip nurodyta Projekto aiškinamajame rašte, Projektą paskatino tai, kad viena privati pensijų pristatymo paslaugą teikianti įmonė 2019 m. pradžioje Vilniuje ir Kaune vėlavo pristatyti pensijas (toliau – Įmonė). Ši Įmonė paslaugas teikia 13-oje regionų, per mėnesį pristato po 83,8 tūkst. išmokų ir pensijų, ir šioje rinkoje veikia 20 metų.
Duomenis apie asmenų, kuriems turi būti pristatytos pensijos ar kitos išmokos, adresus valdo Socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra). Kaip nurodoma Pensijų pristatymo ir išmokėjimo paslaugą teikiančių įmonių asociacijos (toliau – asociacija) kreipimesi į Seimo narius šių metų pradžioje Vilniuje ir Kaune šios įmonės teiktų paslaugų vėlavimo priežastis yra ta, kad Sodra pateikė netinkamus pensijų gavėjų adresus (t. y. klaidingus arba netikslius adresus). Įmonė adresus iš Sodros gavo 2019 m. sausio 5 d., kai pensijų pristatymo paslauga naujai pateiktais adresais turėjo būti teikiama sausio 10 d. (Įmonės nurodyta informacija). Taigi, paslaugų teikimo pasiruošimui Įmonė turėjo nepakankamai laiko: tik 5 kalendorines arba 3 darbo dienas. Vėluojant pensijoms, Sodra vienašališkai nutraukė sutartį su Įmone ir paslaugos teikimą be konkurso perdavė AB „Lietuvos paštas“.
Įmonės teigimu, anksčiau laimėto konkurso pensijų pristatymo paslaugą teikti Klaipėdoje vykdymo pasiruošimui Įmonė turėjo 1 mėnesį laiko, per kurį buvo nustatyti teisingi adresai ir buvo užtikrinta, kad pensijų pristatymo paslauga nuo pat jos teikimo pradžios būtų teikiama tinkamai. Tai leidžia manyti, kad, jei Sodra nebūtų nutraukusi pensijų pristatymo paslaugų teikimo sutarties su Įmone, sekantį mėnesį pensijos jau būtų pristatytos laiku. Todėl sutarties su Įmone nutraukimas gali būti vertinamas kaip nepagrįstas.
Atsižvelgiant į tai, kad nekokybišką paslaugos suteikimą lėmė Sodros pateikti netinkami adresai arba pavėluotas jų pateikimas, ir į tai, kad Projekto rengėjų aiškinamajame rašte iš esmės neanalizuojamos pensijų pristatymo vėlavimo priežastys bei neįrodoma, kad privatūs ūkio subjektai tinkamai teikti pensijų pristatymo paslaugos negali, Projektu teikiamas siūlymas nacionalizuoti pensijų pristatymo paslaugą, suteikiant monopolinę teisę šią paslaugą teikti išimtinai universaliosios paslaugos teikėjui (AB „Lietuvos paštas“), laikytinas nepagrįstu. Tačiau 20 m. šių įmonių veikimo rinkoje patirtis leidžia teigti, kad šie ūkio subjektai gali tinkamai teikti pensijų pristatymo paslaugą.
2. Projektas galimai nesuderinamas su Konstitucijos 46 straipsniu
Projektu siūloma nacionalizuoti pensijų pristatymo paslaugos rinką, kurioje šiuo metu veikia konkurencija, ir įteisinti valstybinio monopolio pagrindu teikiamą pensijų pristatymo paslaugą. Konstitucijos 46 straipsnis nustato, kad „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“, o valstybė užsiimti ūkine veikla gali tik įrodžiusi, kad tai yra būtina. Numatydama išimtinę vieno ūkio subjekto teisę teikti tam tikras paslaugas, valstybė galimai ribotų kitų ūkio subjektų veiklą. Pagal Konstitucinio Teismo praktiką, apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2010 m. vasario 26d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai). Papildomai pažymima, kad ekonominė laisvė turėtų būti laikoma ūkinės veiklos reguliavimo pagrindu, o valstybės intervencija į ūkinės veiklos sritį turėtų būti laikoma išimtimi ir tik tuomet, kai tai yra būtina. Todėl abejotina, ar Projektas atitinka aptartas nuostatas.
Aukščiau pateikta analizė rodo, kad Projekto rengėjai neįrodo, Projektu kuriamo valstybinio monopolio ir konkurencijos naikinimo būtinumo, ir atvirkščiai – rodo, kad privatūs pensijų pristatymo paslaugos teikėjai gali pensijų pristatymo paslaugą teikti kokybiškai ir mažesne kaina nei AB „Lietuvos paštas“. Todėl yra požymių leidžiančių manyti, kad Projektas galimai prieštarauja Konstitucijos 46 straipsniui.
3. Žmonės regionuose netektų darbo, tai didintų valstybės biudžeto lėšų poreikį
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 str. 1 d. nustatyta, kad „Rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas“. Projekto rengėjai aiškinamajame rašte teigia, kad Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. Tačiau asociacija nurodo, kad priėmus projektą, darbo netektų visi, t. y. 290, 5-se privačiose pensijų pristatymo paslaugą teikiančiose įmonėse dirbantys asmenys, kurių didžioji dauguma dirba regionuose. Šie žmonės, tikėtina, registruosis Darbo biržoje ir pretenduos į bedarbio pašalpas. Tai reiškia, kad Projektas gali neigiamai paveikti ir valstybės finansus, nes pareikalaus biudžeto lėšų. Nors Projekto rengėjai Projekto aiškinamajame rašte nurodo, kad Projekto įgyvendinimas nesusijęs su valstybės biudžeto lėšų poreikiu. Svarstant Projektą turėtų būti įvertinta, kad Projektas parengtas neatlikus visapusės jo poveikio analizės.
4. Įsigaliojus Projektui, pensijų pristatymo paslaugos kaina didės, tai didins Sodros išlaidas
Kaip minėta aukščiau, pusėje savivaldybių šiuo metu paslaugas teikia privatūs šios paslaugos teikėjai, tarp jų ir Įmonė. Tai reiškia, kad viešojo pirkimo konkurse, šių teikėjų pasiūlyta kaina buvo žemesnė nei AB „Lietuvos paštas“, kuri teikia paslaugas kitoje pusėje savivaldybių. Įsigaliojus Projektui, visoje Lietuvos teritorijoje pensijų pristatymo paslaugas teiks AB „Lietuvos paštas“, kurio pensijų pristatymo paslaugos teikimo kaina yra aukštesnė. Asociacijos kreipimesi į Seimo narius nurodyta, kad žemiausia pensijų pristatymo paslaugos kaina sudaro 0,7 proc. nuo išmokamos sumos, taip pat nurodyta, kad AB „Lietuvos paštas“ vadovės teigimu, „nesuprantama, kaip galima teikti paslaugą už tokią mažą kainą“. Tai leidžia daryti išvadą, kad AB „Lietuvos paštas“ atitinkama paslauga yra ir būtų teikiama brangiau. O tai reiškia, kad tai pareikalautų ir daugiau Sodros lėšų, nei šios paslaugos teikimui būtų išleidžiama paslaugas perkant, veikiant konkurencijai, t. y. šiuo metu taikomu, viešojo pirkimo, būdu.
5. AB „Lietuvos paštas“ įgytų nepagrįstą konkurencinį pranašumą kitose rinkose ir tuo pažeistų sąžiningos konkurencijos principą
Be valstybės remiamų paslaugų (universaliosios pašto paslaugos ir periodinių leidinių pristatymo kaimiškose vietovėse paslaugos) AB „Lietuvos paštas“ vykdo kitas ūkines komercines veiklas, kurias teikdama konkuruoja rinkoje, t. y.: kurjerių paslaugų, finansinių paslaugų, mažmeninės prekybos ir kitų paslaugų teikimo veiklas (žr. 1 pav.).AB „Lietuvos paštas“ tiek periodinių leidinių pristatymo ar universaliosioms pašto paslaugoms, tiek kitoms paslaugoms naudoja tą pačią infrastruktūrą, žmogiškuosius išteklius ir kitas priemones. Dalis šios įmonės patiriamų sąnaudų yra padengiama valstybės lėšomis, o tai leidžia kitas nei remiamas paslaugas teikti pigiau. Pavyzdžiui, 2018 m. bendrovei iš valstybės biudžeto buvo kompensuota 4,2 mln. eurų už nuostolingą periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugą . Tuo AB „Lietuvos paštas“ įgijo konkurencinį pranašumą įprastos ūkinės veiklos (kitų teikiamų paslaugų paslaugų) rinkose veikiančių ūkio subjektų atžvilgiu.
1 pav. AB „Lietuvos paštas“ struktūra pagal pajamas, proc., 2018 m.
Šaltinis. AB „Lietuvos paštas“ konsoliduotas metinis pranešimas 2018 m.
Pavyzdžiui, kitiems pašto paslaugų rinkos dalyviams nėra draudžiama teikti pašto paslaugas, kurios atitinka universaliosios pašto paslaugos apibrėžimą, ir jie šias paslaugas teikia. Tačiau kiti pašto paslaugų teikėjai negali pretenduoti į valstybės lėšas, norėdamos padengti dalį sąnaudų ir tokiu būdu sumažinti pašto paslaugų kainą.
Nors AB „Lietuvos pašto“ atveju veikia mechanizmas, apsaugantis nuo tiesioginio kryžminio subsidijavimo, tačiau išskirtinė galimybė gauti valstybės lėšas universaliajai pašto paslaugai ar periodinių leidinių pristatymui kaimiškose vietovėse mažina šios bendrovės veikimo rizikas, suteikia galimybę konkuruoti žemesnėmis kainomis, palyginti su kitais rinkos dalyviais, ir tuo suteikia jai pranašumą, iškreipia konkurenciją bei kelia grėsmę sąžiningai konkurencijai.
Įsigaliojus Projektui, iš viešųjų finansų (Sodros) finansuojamos pensijų pristatymo paslaugos teikimui taip pat būtų naudojama ta pati infrastruktūra ir ištekliai kaip ir kitų AB „Lietuvos paštas“ paslaugų (tiek remiamų, tiek įprastų ūkinių – komercinių veiklų) teikimui. Tai taip pat suteiktų AB „Lietuvos paštas“ nepagrįstą konkurencinį pranašumą rinkose, kuriose AB „Lietuvos paštas“ konkuruoja su kitais privačiais ūkio subjektais.
Išvados ir pasiūlymai
Atsižvelgiant į tai, kad:
● Privataus pensijų pristatymo paslaugų teikėjo teiktos paslaugos kokybės sutrikimas nėra pakankama priežastis atsisakyti konkurencijos teikiamų privalumų;
● Projektas galimai prieštarauja Konstitucijos 46 straipsniui;
● Įsigaliojus projektu siūlomam pakeitimui, žmonės regionuose netektų darbo, ir tai gali pareikalauti papildomų valstybės biudžeto lėšų;
● Įsigaliojus Projektui, pensijų pristatymo paslaugos kaina didės, tai didins Sodros išlaidas;
● AB „Lietuvos paštas“ įgytų nepagrįstą konkurencinį pranašumą konkurencingose rinkose ir tuo pažeistų sąžiningos konkurencijos principą
siūlome Projekto nepriimti, o esamą tvarką tobulinti, užtikrinant savalaikį viešojo konkurso teikti pensijų pristatymo paslaugas įvykdymą, ir pensijų ir išmokų gavėjų teisingų duomenų sąrašus. Siekiant užtikrinti sąžiningos konkurencijos principo laikymąsi, AB „Lietuvos paštas“ neturėtų teikti ir viešosiomis lėšomis remiamų, ir ūkinių – komercinių veiklų, kurias vykdant konkuruojama rinkoje. Arba kitiems ūkio subjektams visoje Lietuvoje ar atskirose jos teritorijos dalyse turėtų būti leidžiama konkuruoti dėl valstybės remiamų paslaugų (universaliosios pašto ir periodinių leidinių pristatymo kaimiškose vietovėse paslaugų) teikimo tomis pačiomis sąlygomis kaip ir AB „Lietuvos paštas“.
