Ekspertizė. Dėl Specialiųjų įpareigojimų nustatymo ir informacijos pateikimo rekomendacijoms

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (toliau – LLRI) pastabos Valstybės valdomų įmonių specialiųjų įpareigojimų nustatymo ir informacijos pateikimo rekomendacijoms

LLRI išnagrinėjo Lietuvos Respublikos (LR) ūkio ministro 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 4-1100 patvirtintų Valstybės valdomų įmonių specialiųjų įpareigojimų nustatymo ir informacijos pateikimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) naujos redakcijos projektą (Reg. Nr. 17-15089)[1] (toliau – Projektas), pritaria siūlomiems pakeitimams (dėl detalesnės informacijos teikimo apie kiekvieną atliekamą funkciją atskirai) ir teikia papildomas pastabas.

  1. Rekomendacijose pateikiamos sąvokos neaiškios ir nesutampa su įstatymuose naudojamomis sąvokomis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo savivaldybių valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ naujos redakcijos[2] 3 punkte rekomenduojama „savivaldybėms atskiriant komercines ir nekomercines veiklas savivaldybės valdomose įmonėse mutatis mutandis vadovautis Lietuvos Respublikos ūkio ministro tvirtinamomis Valstybės valdomų įmonių specialiųjų įpareigojimų nustatymo ir informacijos pateikimo rekomendacijomis“. Ši rekomendacija savivaldybėms suponuoja tai, kad Rekomendacijose turėtų būti pateikti komercinių ir nekomercinių veiklų atskyrimo kriterijai. Tačiau Rekomendacijose net nėra vartojamos šios sąvokos: komercinė, nekomercinė veikla. Minima tik komercinė funkcija, tačiau jos apibrėžimas nėra pateikiamas. Komercinės (nekomercinės) funkcijos ar veiklos sąvokos nesutinkamos nei LR Konstitucijoje, nei LR viešojo administravimo, nei LR konkurencijos, nei LR vietos savivaldos ar LR valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymuose. Šiuose teisės aktuose vartojamos ūkinės veiklos[3] ir viešosios paslaugos[4] sąvokos.

Todėl tikslinga būtų arba naudoti šias sąvokas, arba pateikti naudojamų sąvokų apibrėžimus bei nurodyti atitinkamus kriterijus, kurie padėtų aiškiai atskirti komercinę funkciją nuo nekomercinės.

  1. Pagal apibrėžimą specialusis įpareigojimas gali atitikti tiek komercinę, tiek nekomercinę funkciją.

Galima tik spėti, kad nekomercinės veiklos sąvoką galimai atitinka Rekomendacijose naudojama specialiojo įpareigojimo sąvoka. Projekte specialusis įpareigojimas apibrėžiamas taip: valstybės valdomos įmonės (VVĮ) „atliekama funkcija, kurią VVĮ įstatymu ar kitu teisės aktu yra įpareigota atlikti, kad būtų užtikrintas konkrečių socialinių, strateginių ar politinių valstybės tikslų įgyvendinimas“. Šis apibrėžimas neišskiria konkrečių požymių, kurie būtų būdingi išskirtinai nekomercinei funkcijai, ir kurios negalima būtų pritaikyti komercinei. Juk tiek komercinę, tiek nekomercinę funkciją galima VVĮ įpareigoti vykdyti įstatymu ar kitu teisės aktu. Taip pat ir abi šios funkcijos gali būti skirtos socialinių, strateginių ar politinių tikslų įgyvendinimui. Todėl iš apibrėžimo vienareikšmiškai nėra aišku, kokią funkciją (komercinę ar nekomercinę) atitinka specialiojo įpareigojimo apibrėžimas.

  1. Rekomendacijose nurodomi specialiojo įpareigojimo atpažinimo ar nustatymo kriterijai nepadeda komercinę funkciją atskirti nuo nekomercinės.

Rekomendacijų 8.1 ir 8.2 punktuose nurodomi du kriterijai, kuriuos tenkinanti VVĮ vykdoma funkcija laikytina specialiuoju įpareigojimu.

  • 1. punkte nurodytas pirmas kriterijus: „VVĮ įpareigota įstatymu ar kitu teisės aktu atlikti funkciją (teikti paslaugą, gaminti produkciją, atlikti darbus, parduoti prekes), kurios neprivalo atlikti kiti ūkio subjektai“. Šis kriterijus užtikrina tai, kad funkciją gali atlikti tik vienas įpareigotas ūkio subjektas. Tai yra gerai, nes funkcijos nebus dubliuojamos dviejų įpareigotų ūkio subjektų (nors ir čia gali kilti neaiškumų dėl geografinės rinkos nustatymo, t. y. kokioje Lietuvos vietovėje būtų taikoma sąlyga „neprivalo atlikti kiti ūkio subjektai”). Tačiau šį kriterijų gali atitikti tiek komercinė, tiek nekomercinė funkcija, nes VVĮ galima įpareigoti atlikti abi šias funkcijas ir užtikrinti, kad joks kitas ūkio subjektas nebūtų įpareigotas vykdyti atitinkamos funkcijos.
  • 2. punkte nurodytas antrasis kriterijus: „VVĮ turi išskirtines (monopolines) teises atlikti funkciją, t. y. VVĮ atliekama funkcija valstybės nustatytomis įprastomis rinkos sąlygomis neatliekama arba negali būti patenkinamai atliekama kitų ūkio subjektų“. Šis kriterijus suprantamas nevienareikšmiškai, jau vien dėl to, kad pirmoji kriterijaus dalis, nebūtinai reiškia antroje dalyje pateiktą paaiškinimą. Be to kriterijų galima suprasti taip, kad suteikus išskirtines teises atlikti funkciją, kiti ūkio subjektai neturės teisės atlikti analogiškos funkcijos, arba tik tuo atveju, kai nėra kitų atitinkamą funkciją vykdančių ūkio subjektų, kažkuriai vienai VVĮ gali būti suteiktos monopolinės teisės.

Be to, kad abu kriterijai gali būti tenkinami tiek komercinės, tiek nekomercinės funkcijų atveju ir galimybės kriterijus interpretuoti dėl nevienareikšmiško jų supratimo, pažymėtina, kad komercinės ir nekomercinės funkcijų atskyrimui būtina nustatyti kriterijus, kurie nusakytų tik vienai funkcijai būdingas savybes.

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI:

  1. Rekomendacijose pateikiamos sąvokos nesutampa su kituose įstatymuose naudojamomis sąvokomis.
  2. Pagal apibrėžimą specialusis įpareigojimas gali atitikti tiek komercinę, tiek nekomercinę funkciją.
  3. Abu specialiojo įpareigojimo atpažinimo kriterijai gali būti tenkinami tiek komercinės, tiek nekomercinės funkcijų atveju ir galimas nevienareikšmiškas jų supratimas, todėl kriterijai yra tobulintini. Komercinės ir nekomercinės funkcijų atskyrimui būtina nustatyti kriterijus, kurie nusakytų tik vienai iš dviejų funkcijų būdingas savybes.

[1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/b6cd4fa0eb0211e7a5cea258c39305f6

[2] Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 567 „Dėl savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse“ pakeitimo“ projektas (Reg. Nr. 17-15005).

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/84fd8db0e62411e7b4d1bdd5f1a9ff0e

[3] Ūkinė veikla – gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu, išskyrus atvejus, kai fiziniai asmenys prekę įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti. (LR konkurencijos įstatymo 3 str. 21 p.)

[4] Viešoji paslauga  valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys. (LR viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 p.)