Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos ir siūlymai dėl Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 9 ir 9(1) straipsnių pakeitimo įstatymo projekto
Priimta tvarka. 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame, Vietos savivaldos įstatyme (toliau – Priimtas įstatymas) įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybės valdomi juridiniai asmenys gali pradėti vykdyti naują ūkinę veiklą tik tuo atveju, kai šią veiklą vykdyti jiems patiki savivaldybė ir tik gavę LR konkurencijos tarybos (toliau – Konkurencijos taryba) sutikimą.
Projektu siūloma keisti priimtą tvarką. Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 9 ir 9(1) straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (Reg. 2017-09-15 Nr. XIIIP-1112)[1] (toliau – Projektas) siūloma atsisakyti reikalavimo savivaldybėms gauti Konkurencijos tarybos sutikimą, norint pradėti vykdyti naują ūkinę veiklą. Savivaldybės kreipimasis į Konkurencijos tarybą išvados būtų tik savanoriškas.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) išnagrinėjo Projektą, nepritaria jame siūlomiems pakeitimams ir nurodo šiuos argumentus:
1. Prievolė kreiptis į Konkurencijos tarybą leidimo nevaržo savivaldos savarankiškumo
Įpareigojimas gauti leidimą, jei savivaldybės įmonė nori pradėti vykdyti naują ūkinę veiklą, nevaržo savivaldos savarankiškumo. Lietuvos teisinė sistema numato daugybę atvejų, kuomet valdžios institucijos privalo laikytis tam tikrų taisyklių, pvz., viešojo administravimo įstaigos negali kurti teisės aktų, sukuriančių nelygias sąlygas konkurencijai (Konkurencijos įstatymo 4 str.). Lygiai taip pat valstybei priklausančioms įmonėms draudžiama sudaryti vidaus sandorius, t. y. neviešus pirkimus iš joms priklausančių įmonių.
2. Priimtas įstatymas įgyvendina LR Konstitucijos 46 straipsnį
Ši prievolė nedraudžia savivaldybėms ar joms priklausančioms įmonėms vykdyti ūkinės veiklos, tačiau įpareigoja pagrįsti, kad toks žingsnis yra būtinas. Priimto įstatymo 9 ir 91 straipsniuose nustatytas mechanizmas įgyvendina LR Konstitucijos 46 straipsnio nuostatas: “Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. ”
LR Konstitucijos 46 straipsnis reiškia, kad nors Lietuvos ūkis yra grindžiamas privačia nuosavybe ir iniciatyva, jei valstybė (šiuo atveju savivaldybė) nori tiesiogiai užsiimti ūkine veikla, ji privalo užtikrinti, kad tai tarnaus bendrai tautos gerovei. 46 straipsnis taip pat aiškiai nusako, kad įstatymai be kita ko, turi saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę. Tokiu būdu prievolė kreiptis į Konkurencijos tarybą, užtikrina kad būtų pradedamos tik tos veiklos, kurios yra pagrįstai reikalingos ir kurios nepažeidžia sąžiningos konkurencijos principų.
3. Susiklosčiusi praktika rodo, kad Priimtame įstatyme įtvirtinti saugikliai yra būtini, nes savivaldybės, vykdydamos ūkinę veiklą, yra linkusios pažeisti sąžiningą konkurenciją:
● Konkurencijos tarybos 2015 m. atliktas rinkos tyrimas rodo, kad savivaldybių valdomi juridiniai asmenys (2013 m., duomenimis jų buvo 282) praktikoje ne tik neužtikrina geriausio kainos ir kokybės santykio, bet ir daro žalą visuomenei ir vartotojams. Tyrimo metu nustatyta, kad savivaldybių valdomų juridinių asmenų teikiamų paslaugų kainos yra aukštesnės nei privataus sektoriaus teikiamų atitinkamų paslaugų kainos.
● Yra savivaldybių, kurios savo įmones remia didindamos jų įstatinius kapitalus, ar kitaip dotuodamos jų veiklą biudžeto lėšomis. Tai reiškia, kad vartotojas už paslaugas netiesiogiai susimoka antrą kartą.
● „Transparency International“ atliktas savivaldybių skaidrumo tyrimas (2015 m.) parodė, kad didžiosios daugumos savivaldybių viešųjų pirkimų sritis įvertinta prastai: tik 8 (iš 60-ies) savivaldybių įvertintos „gerai“ (t. y. gautas didesnis nei 75 proc. įvertinimas); kitų 52 savivaldybių įvertinimas buvo prastesnis (t. y. gautas mažesnis nei 75 proc. įvertinimas).
● Konkurencijos tarybos duomenimis, 2015 m. beveik pusėje (29) savivaldybių nustatytos konkurencijos problemos: dėl LR konkurencijos įstatymo 4 str. pažeidimo 20-čiai savivaldybių nusiųsti įspėjimai, 5-iose – nustatyti pažeidimai, 4-ių savivaldybių veiksmų teisėtumas nagrinėjamas teisme.
● Savivaldybių administracijos yra linkusios proteguoti joms priklausančius juridinius asmenis ir taip iškreipti sąžiningos konkurencijos principus.
Visi aukščiau minimi faktai patvirtina, kad savivaldybės ir jų valdomi juridiniai asmenys yra linkę riboti konkurenciją, o siūlomas reguliavimas vartotojams neužtikrins geros kokybės paslaugų už konkurencingą kainą. Todėl Priimto įstatymo nuostatos, kurių Projektu norima atsisakyti, yra būtinos.
4. Konkurencijos baimė negali būti teisėtas pagrindas riboti konkurenciją.
Sutinkame su oponentų pastebėjimais, kad ūkinės veiklos apribojimai gali sukelti papildomų rūpesčių savivaldybėms. Tačiau primename, kad konkurencija yra vienas kertinių rinkos ekonomikos elementų. Bandymai teisės sistemoje įtvirtinti nuostatas, kurios vieniems rinkos dalyviams (savivaldybių įmonėms) suteiktų geresnes sąlygas nei kitiems, nesuderinamos su Konkurencijos įstatymu ir visuotinai priimtinomis konkurencijos teisės normomis.
LLRI siūlo nepritarti Projektui ir Priimtą įstatymą vertina kaip proporcingą ir reikalingą.
————————————
[1] https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D0CD0966D67F/KOvWuQDrjs
[2] https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D0CD0966D67F/KOvWuQDrjs
[3] https://kt.gov.lt/uploads/documents/files/2015-04-30_1S-47.pdf
