Ekspertizė. Dėl specialiosios PVM apmokestinimo tvarkos smulkiajam verslui

Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14, 64 ir 81 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 591 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-1850(4)

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti specialiąją pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) apmokestinimo tvarką smulkiajam verslui, pagal kurią PVM mokėtojui, kurio pajamos iš šalies teritorijoje vykdomos ekonominės veiklos per metus neviršija 60 tūkstančių eurų, prievolė apskaičiuoti PVM atsirastų, kai sumokamas atlygis už tiekiamas prekes ar paslaugas. Seimo narių pasiūlymu (Nr. 17-6276) siekiama PVM mokėtojo gaunamų pajamų ribą padidinti nuo 60 tūkstančių iki 300 tūkstančių eurų.

Parengtu Vyriausybės nutarimu (Nr. 17-6276) siūloma nepritarti Seimo narių pasiūlymui, argumentuojant tuo, kad:
● specialia apmokestinamojo momento nustatymo tvarka Lietuvos Respublikoje galėtų pasinaudoti apie 80 proc. visų Lietuvos Respublikoje registruotų PVM mokėtojų ir kartu pasunkėtų šio mokesčio administravimas;
● pirmaisiais metais valstybės biudžetas negautų apie 60 mln. eurų.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) išnagrinėjo Vyriausybės nutarimo projektą ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus.

Siūlome pritarti Seimo narių pasiūlymui dėl PVM mokėtojo gaunamų pajamų ribos padidinimo iki 300 tūkstančių eurų dėl žemiau išvardintų priežasčių.

Speciali apmokestinamojo momento apmokestinimo tvarka sumažintų smulkiųjų įmonių sąnaudas ir palengvintų pinigų srautų valdymą ir sumažintų administracinę naštą

Įmonėms, kurios taikys specialiąją PVM apmokestinimo tvarką nebereiktų skolintis lėšų, tam kad sumokėtų mokesčius, nes prievolė juos mokėti atsirastų tik gavus apmokėjimą iš kliento. Tai itin aktualu, nes dažnai klientai taiko iki 90 dienų atidėto mokėjimo terminus, tad įmonei, kuriai prievolė mokėti PVM atsiranda pirmą mėnesį po prekių pardavimo, įplaukų už parduotas prekes ar paslaugas reikia laukti tris mėnesius. Jei įmonė neturi lėšų atsiskaityti su VMI ar ,,Sodra”, jos sąskaitos gali būti užblokuotos. Taip praktiškai būtų paralyžuojama įmonės veikla. Siekdamos išvengti tokių pasekmių, įmonės priverstos skolintis iš kredito institucijų, kad sumokėtų mokesčius nuo negautų pajamų, todėl joms tenka patirti nepelnytas palūkanų sąnaudas.

Ypač aktuali ši problema tampa ekonominio nuosmukio metu, kai mokėjimai už suteiktas prekes ar paslaugas vėluoja, ar pajamos kai kuriais atvejais išvis negaunamos, o prievolė mokėti PVM atsiranda vos išrašius PVM sąskaitą faktūrą. Skolų pripažinimas beviltiškomis, taip sumažinant mokestines prievoles yra ilgas procesas, (trunkantis mažiausiai metus) ir sukeliantis didelę administracinę naštą. Pavyzdžiui, mokesčio mokėtojas turi įrodyti ne tik skolų beviltiškumą, bet ir savo pastangas šioms skoloms susigrąžinti. Ekonominio nuosmukio metu dėl šių priežasčių mokesčių mokėjimai vėluoja, padaugėja bankrotų skaičius, o kartais ir pati mokestinė prievolė gali įmonę įstumti į nemokumo padėtį.

Taikant specialiąją PVM apmokestinamojo momento nustatymo tvarką mokesčių mokėtojams sumažėtų administracinė našta (pvz., beviltiškų skolų administravimo našta). Būtina atkreipti dėmesį, kad vertinant administracinės naštos pokyčius reikėtų vertinti ir tai, kaip pasikeistų administracinė našta mokesčių mokėtojams, o ne tik mokesčių administratoriui. Išplėtus subjektų, kurių atžvilgiu būtų galima taikyti specialiąją PVM apmokestinamojo momento tvarką, didžiajai daliai šalies mokesčių mokėtojų administracinė našta sumažėtų. Jau šiuo metu dalis mokesčių mokėtojų gali šia tvarka pasinaudoti, todėl mokesčių administratorius jau turi turėti tam pritaikytas informacines ir valdymo sistemas.

Kitose šalyse apyvartos riba, iki kurios galima taikyti specialiąją PVM apmokestinamojo momento nustatymo tvarką yra didesnė

Jungtinėje Karalystėje įmonės gali taikyti specialiąją PVM apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, kai jų apyvarta neviršija 1,35 mln. svarų sterlingų. Airijoje ši riba siekia 2 mln. eurų. ES leidžiama maksimali riba siekia 2 mln. eurų (po konsultacijų su PVM Komitetu).
60 tūkst. eurų ribos nustatymas Nutarimo projekto aiškinamajame rašte grindžiamas tik tuo, kad priėmus pakeitimus šia tvarka galėtų naudotis daugelis šalies įmonių ir dėl to galimai atsirastų sunkumų finansuoti asignavimų valdytojus. Tačiau, atsižvelgiant į šios tvarkos privalumus ir turėtų būti siekiama, kad ja pasinaudoti galėtų kuo daugiau mokesčių mokėtojų.
Atkreiptinas dėmesys, kad galimybė taikyti specialiąją PVM apmokestinamąją tvarką niekaip nepakeistų mokesčių mokėtojų įsipareigojimų biudžetui – tiesiog, galimai pirmaisiais tvarkos taikymo metais dalis mokėjimų persikeltų į vėlesnius laikotarpius. Toks laikinas poveikis negali būti laikomas biudžeto praradimais. Svarbu pabrėžti, jog netaikant šios tvarkos, skolintis su palūkanomis ir taip reguliuoti pinigų srautų valdymą yra priversti mokesčių mokėtojai.

Siūlome:
● pritarti Seimo narių pasiūlymui PVM mokėtojo gaunamų pajamų ribą padidinti iki 300 tūkstančių eurų;
● svarstyti galimybę PVM mokėtojo gaunamų pajamų ribą padidinti iki 2 mln. eurų.

————–
1 Atkreiptinas dėmesys, kad ir Airijoje ir Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje mažos įmonės, daliai kurių ir galėtų būti taikoma speciali PVM apmokestinamojo momento nustatymo tvarka, sudaro panašią visų įmonių dalį. Remiantis Eurostat 2014 m. duomenimis, įmonių, kurių darbuotojų skaičius siekia 9 ir mažiau, dalis tarp visų įmonių Lietuvoje sudaro 90,9 %, Airijoje – 92,5 %, Jungtinėje Karalystėje – 90,7 %.