Šalies biudžetas kitais metais ir vėl bus deficitinis – išlaidos pajamas viršys beveik 600 mln. eurų. Pagrindiniai ilgalaikiai valstybės finansiniai iššūkiai – deficitas, skola ir prastėjanti demografinė situacija – išlieka aktualūs. Toliau didėjanti valstybės skola užprogramuoja didesnę mokesčių naštą ateityje.
„Nors į biudžetą surenkama vis daugiau lėšų, pažadų panaikinti deficitą valdžia neįgyvendina. Be to, biudžeto deficitas planuojamas ir 2018–2019 metais. Mūsų biudžetas – kaip rėtis, kiek bepiltum – vis tiek trūksta. Mokesčių mokėtojus reikia pagirti – kiekvienais metais į biudžetą suneša vis daugiau. Kodėl politikai ir biurokratai negali atlikti savo darbo ir vieną dieną pagaliau nustoti leisti pinigų daugiau, nei surenkama?”, – pastebi Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Kiekvienas deficitas virsta skola. Skola – didesniais mokesčiais ateityje. Per dešimtmetį vienam gyventojui tenkanti valstybės skola išaugo 5 kartus ir toliau auga. Jei 2005 m. kiekvienas gyventojui teko apie 1200 eurų skola, 2015 m. – apie 5800 eurų, šiais ir kitais metais vienam gyventojui tenkanti skola jau perkops 6000 eurų.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas perspėja, kad ilgalaikės tendencijos – ne mokesčių mokėtojų naudai. Darbingo amžiaus gyventojų šalyje mažėja, sunešti į valstybės piniginę jiems tenka vis daugiau pinigų.
„Valstybės demografinė situacija signalizuoja, kad ateityje turėsime rimtų finansinių iššūkių – mažėjant darbingo amžiaus gyventojų, būtinybė išlaikyti senstančią visuomenę dirbantiesiems taps sunkia našta. Apie atsakingesnį viešųjų finansų valdymą vertėtų susimąstyti ir dėl kasmet mažėsiančios Europos Sąjungos paramos. Nebegalėsime tikėtis didesnės finansinės kitų šalių pagalbos. Jei nenorime tapti dar labiau prasiskolinusia valstybe ir didesniais mokesčiais apkrauti savo vaikų ir anūkų, nebegalime kliautis ir didesniu skolinimusi”, – pastebi Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Dovilė Sujetaitė.
