Ekspertizė. Ar reikia dar labiau apriboti alkoholio reklamą?

Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2767 ir teikia pastabas.

Daugumoje pasaulio šalių alaus lauko reklama nėra draudžiama.

Pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos tyrimo duomenys (p. 77, Global status report on alcohol and health 2014, WHO), mažiau nei penktadalis, dalyvavusių tyrime visiškai draudžia alaus lauko reklamą. Palyginus kitų šalių alaus reklamos draudimus televizijoje, radijuje ir kitose žiniasklaidos priemonėse, su Lietuvoje taikomais draudimais, matome, kad alaus reklamos draudimas Lietuvoje yra vienas griežčiausių pasaulyje. Tik penktadalis iš 166 šalių visiškai draudžia alaus reklamą televizijoje ir radijuje. Dar mažesnis kiekis šalių draudžia alaus reklamą spausdintoje žiniasklaidoje.

alaus reklamos kontrole

 

Nėra pagrindo teigti, kad kitos šalys siekia didesnio alkoholio reklamos griežtinimo.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, jog daugėja šalių, taikančių vidutinio griežtumo alkoholio reklamos reguliavimo priemones (p. 78, Global status report on alcohol and health 2014, WHO). Taikančių griežčiausias priežiūros priemonės dalis mažėja; mažėja ir lengviausias priežiūros priemones taikančių šalių skaičius. Atsižvelgiant į pasaulyje vyraujančias tendencijas bei į ypač griežtą alkoholio reklamos reguliavimo lygį Lietuvoje, galima kelti klausimą, ar siekis įteisinti griežtesnį reguliavimą Lietuvoje yra reikalingas.

alkoholis pasaulyje

 

Alkoholio reklama yra skirta įtikinti vartotoją pasirinkti konkrečią prekę.

Pagal standartinę ekonominę teoriją monopolinė konkurencija yra įvardijama kaip vienas iš rinkos tipų (kiti esminiai rinkos tipai yra monopolija, oligopolija ir tobuloji konkurencija). Dauguma bendro vartojimo prekių papuola būtent į monopolinės konkurencijos tipą. Alus, pienas, cigaretės, vanduo buteliukuose, kava ir t.t. – visose šiose prekių grupėse gamintojai gamina labai panašias prekes. Kiekvienas iš gamintojų investuoja į savo prekės dirbtinį išskirtinumą – prekinį ženklą, įvaizdį, reklamą ir pan. Taip yra daroma siekiant įtikinti vartotoją prekę rinktis ne pagal kainą, o pagal gamintojo sukurtą dirbtinį išskirtinumą. Tokioje rinkoje didelės išlaidos yra neišvengiamos, ypač jei į reklamą investuoja konkurentai.
Alkoholio rinkos struktūra, t. y. baimė būti nukonkuruotam, prarasti rinkos dalį konkurentui ir pan. paaiškina dideles išlaidas reklamai, investicijas į prekinį ženklą ir jo matomumą.

Išvados: atsižvelgiant į pateiktus argumentus, LLRI ragina nepritarti Projekte siūlomiems apribojimams.